Viena didžiausių LITEXPO parodų rūmų salė jau buvo pilnutėlė ir į ją vis dar plūdo žmonės, norintys išgirsti ir pamatyti, kaip bus pristatoma Vytauto V. Landsbergio „Baltoji knyga“. „Jau vien pavadinimas pasako apie jos autoriaus intencijas. Tai knyga, kuri pateikia gražų, optimistišką ir anaiptol ne niūrų Lietuvos vaizdą“, – tarė įžangos žodį Vytauto V. Landsbergio bičiulis filosofas Leonidas Donskis. – Malonu matyti knygą, kuri visada yra kažkas daugiau nei vien tik medžiaga. Perskaičius ją šiandien verta paskaityti ir dar po kokių penkerių metų.“

„Idėja atsirado stebint viešoje erdvėje egzistuojantį negatyvizmą, – atskleidė „Baltosios knygos“ autorius. – Kuo daugiau žmonių atsakė į mano klausimus, tuo aiškiau pasidarė, kad žmonės ne kritikuoja, o papildo anksčiau pasisakiusių mintis.“ V. V. Landsbergis manė, kad knyga turėjo būti skirta valdininkams, Seimo nariams, tarnautojams, kad sustiprintų norą tarnauti kraštui. „Norėjome prieš Kalėdas padovanoti Seimo nariams šią knygą, bet niekaip neperžengėme biurokratinio barjero – mums aiškino, kad tai – kyšis – pasakojo autorius ir pajuokavo: – Jeigu čia yra kas iš Seimo, tai patarkite, kokį knygnešį mums pasamdyti, kad jis įneštų šią „kontrabandą“ į parlamentą.“

„Man patiko sumanymas ir ne todėl, kad aš gerai pažįstu autorių, – sakė europarlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis. – Mes turime labai daug politikos komentatorių, bet labai mažai – gyvenimo komentatorių. O gyvenimo pagrindas yra kultūra.“ Anot profesoriaus, šis kūrinys – šviesaus rūpesčio ir meilės knyga apie Lietuvą. Muzikas prisipažino, kad į anketos klausimus, kurie buvo knygos pagrindas, atsakė labai lakoniškai, o kai kur ir vienu sakiniu: „Jaučiuosi kaltas, ne nedaug prisidėjau prie šios knygos.“

„Tai neišnaudotas dalykas leidyboje – suvienyti daugelio žymių žmonių nuomones“ – tvirtino knygos redaktorė Janina Ryškutė, pasakodama, kaip atsirado knyga. Anot jos, klausimai, į kuriuos atsakė daugelis žymių šalies žmonių, buvo parengti labai seniai: „Galbūt jei šie klausimai būtų užduoti dabar, viskas skambėtų drastiškiau ir šiurkščiau. O galbūt reikėtų šiuos klausimus pakartoti po penkerių ar dešimties metų, tada mes turėtume aiškų besikeičiantį visuomenės nuomonių vaizdą.“ Anot jos, knygos mintys reikalingiausios jauniems žmonėms, nes tai skatintų juos fantazuoti ir galvoti, ką gero kiekvienas gali padaryti Lietuvai. „Tai knyga su didele perspektyva ir įvairiausiais požiūriais“, – tvirtino ji.

„Šioje knygoje į amžinąsias vertybes žiūrima fundamentaliai“, – tvirtino rašytojas Liudvikas Jakimavičius, taip pat atsakęs į „Baltosios anketos“ klausimus.

„Mūsų gyvenime yra labai daug juodo ir vis dėlto, man atrodo, kad šiandien mes per daug dažome viską juodai. Man atrodo, kad ta „Baltoji knyga“ pagaus vilties ir šviesos spindulį žmonėse“, – vylėsi rašytojas Vytautas Bubnys. Jis prasitarė, kad jei tada, kai pamatė anketos klausimus, būtų žinojęs, kad jo atsakymai atsidurs knygoje, būtų dar atviriau į juos atsakęs. „Ši knyga mažytė, bet turinti didelį svorį. Neblankstanti balta spalva – gyvenime mums reikia jos kuo daugiau“, – sakė rašytojas.