Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kviečia grožinės literatūros redaktorius, vertėjus, kalbininkus ir visus besidominčius diskutuoti tema „Kalbos grynumo problema grožinės literatūros vertimuose. Rūbas ar drabužis?“ kovo 25 d., trečiadienį, 15 val. Valstybinėje kalbos inspekcijoje (S. Skapo g. 4). Pranešimą skaitys vertėjas Laimantas Jonušys. Dalyvaus Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovas.

LLVS siūlo aptarti problemą, kuri vertėjams kyla ne dėl nustatytų kalbos normų, o dėl griežtų kalbos redaktorių vertinimų. Kalbininkai skiria pagrindinius ir šalutinius normos variantus. Pastaraisiais metais leidžiamose „Kalbos patarimų“ knygelėse tai apibūdinta taip: „Kartais reikia atskirti tai, kas tinka oficialiajai (t. y. informacinei, administracinei, mokslinei) bendrinei kalbai, o kas – laisviesiems stiliams (publicistikai, grožinei literatūrai, šnekamajai kalbai).“ Deja, verstinės grožinės literatūros redaktoriai savo redaguojamiems tekstams dažnai taiko tokius principus kaip oficialiajai bendrinei kalbai. Kartais taisoma ir tai, kas apskritai nėra oficialiai klasifikuota, – remiantis tik kokio nors kalbininko pasvarstymais.

Todėl verta pasiaiškinti klausimą: ar negalima palikti grožinės literatūros vertėjo nuožiūrai kai kurių sinoniminių žodžių ir alternatyvių formų vartoseną: rūbas – drabužis, anūkas – vaikaitis, girdėjosi – buvo girdėti, krinta – krenta, žvejas – žvejys, vieneri – vieni (metai) ir t. t. Yra ir sudėtingesnių, netipiškų atvejų, kai taisymai būna abejotini.