Rašydama apie naujausią Benedikto Januševičiaus knygą Kiškis kiškiškai kiškena („Kitos knygos“), poetė Aušra Kaziliūnaitė savo recenziją pavadino „Rožinė gali būti išteisinta“. Dėmesio, rožinės spalvos gerbėjai! Neapsigaukite! Po rožiniais B. Januševičiaus knygos viršeliais slepiasi visai ne rožinis turinys. Ir kovo 31 d. Rašytojų klube vykęs renginys nebuvo rožinis. Beje, vargu ar šį vakarą apskritai būtų galima pavadinti knygos pristatymu – neišgirdome nei garbių kritikų pasisakymų, nei išsamios mokslinės analizės.

Išmušus šeštai valandai vakaro, B. Januševičius prisipažino visada svajojęs tapti burtininku. Regis, šį sykį jam pavyko – kiškių ir kiškiškumo tyrinėtojui suplojus delnais, salėje dingo šviesa. Vakaro kaltininkas žvakių šviesoje perskaitė tekstą, kurį mintyse pavadinau traktatu apie kiškius. O gal kiškiškumą arba bet ką, kas prasideda šaknimi „kišk-“. Kadangi apie rožinę knygelę nebeliko ką pridurti, rašytojas į sceną pakvietė gausų būrį žvakėmis nešinų bičiulių. Poetai, poetės ir kiti rašantys ar tik simpatizuojantys bendraminčiai keliais balsais perskaitė eilėraščių iš naujosios knygelės.

Po tokių poetinių „mišių“ B. Januševičius prisipažino labai norėjęs surengti vakarą visiems bičiuliams. „Kai kuriuos draugus matau dažnai, kai kuriuos sutinku tik per Poezijos pavasario ar panašius festivalius. Tegul šis vakaras bus papildoma galimybė mums susibėgti“, – šypsojosi poetas. Tada prie mikrofono poetai ėjo po vieną. Savo eiles skaitė G. Norvilas, A. Šimkus, A. Valionis, E. Milkevičius, A. Kaziliūnaitė, G. Labanauskaitė, G. Kazlauskaitė, G. Kajėnas, J. Jasponytė, M. Tribinevičius, I. Gudmonaitė, R. Brundzaitė, S. Kandratavičius bei S. Paliulytė.

Pabaigai pacituosiu „proginį“ G. Labanauskaitės eilėraštį:

Kiškis turi kojas.
Benas turi kojas.
Benas kiškis?