Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Antakalnio g. 6, Vilnius) balandžio 29 d. 11 val. kviečia į forumą „Albertas Vijūkas-Kojalavičius ir šiuolaikinė Lietuvos istorinė savimonė“. Forumo paskirtis – aptarti Alberto Kojalavičiaus darbų reikšmę šiuolaikinei Lietuvos istorinei sąmonei, dabartinei mūsų tapatybei.

Forume dalyvauja Vanda Zaborskaitė, Alvydas Nikžentaitis, Mintautas Čiurinskas, Liudas Jovaiša, Sigitas Narbutas. Forumą veda Darius Kuolys. Visuomenei ir žiniasklaidai bus parodytas garsiosios Alberto Kojalavičiaus „Lietuvos istorijos“ originalas.

Šiemet sukanka 400 metų nuo to laiko, kai gimė iškiliausias Didžiosios Kunigaikštystės laikų Lietuvos istorikas Albertas Vijūkas-Kojalavičius (1609–1677). Jo istoriniais darbais rėmėsi XVII ir XVIII amžiaus Lietuvos tapatybė. Jo sukurti ar išryškinti istoriniai pasakojimai bei vaizdiniai, Simono Daukanto perimti, išlieka svarbūs ir šiuolaikinei lietuvių istorinei sąmonei. Neatsitiktinai Alberto Kojalavičiaus „Lietuvos istorija“, iš lotynų kalbos išversta į lietuvių, sovietmečiu buvo draudžiama publikuoti.

Albertas Kojalavičius – ypatinga asmenybė Lietuvos kultūros istorijoje. Kauno miestelėnų sūnus tapo Europoje žinomu mokslininku, Vilniaus universiteto rektoriumi. Kojalavičius labiau žinomas kaip geriausias savo amžiaus ir net vėlesnių laikų Lietuvos istorikas, tačiau jo darbai įdomūs ir retorikos, genealogijos, teologijos, jėzuitų dvasingumo, tiksliųjų mokslų ir daugelio kitų sričių tyrėjams. Nors kūrybinis Kojalavičiaus palikimas priklauso senosios Lietuvos literatūros „aukso fondui“, jo reikšmė dar nėra pakankamai suprasta ir tinkamai įvertinta. Kojalavičiaus istoriniai tekstai – tam tikras raktas, atveriantis LDK tapatybę, todėl juo vis labiau domisi ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų mokslininkai.