Balandžio 27 d. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos taryba in corpore, padedama Seimo nario Gintaro Songailos, surengė spaudos konferenciją, idant atkreiptų valdžios ir visuomenės dėmesį į šiuo metu susidariusią sunkią Lietuvos kultūros ir meno kūrėjų padėtį. Konferenciją pradėjęs LMKA prezidentas Kornelijus Platelis konstatavo, jog nuo pat nepriklausomybės atkūrimo kultūra nebuvo valstybės prioritetas, o sunkmečiu požiūris į ją, kaip į perteklinį prabangos dalyką, būtų tiesiog pražūtingas, nes kultūra, o ne ekonomika kuria mūsų tautos ir valstybės tapatybę.

Naujoji mokesčių politika kultūrai užkrovė neproporcingai didelę naštą, lyginant su kitais sektoriais: autoriniai atlyginimai vietoj buvusių 15 % apmokestinti 31 %, ir šiuos mokesčius numatoma dar didinti iki 50,3 %; nuo liepos 1 d. numatoma knygų leidybai ir spaudai dar dvigubai padidinti PVM. Tuo tarpu pagal autorines sutartis dirbančių menininkų pajamos vidutiniškai sudaro minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris šiuo metu yra 800 Lt. Ne ką didesni kitų kultūros sričių darbuotojų atlyginimai.

Ministras Pirmininkas susitikime su Lietuvos meno kūrėjų asociacijos atstovais žadėjo šiuos nuostolius menininkams kompensuoti, didinant valstybės finansuojamas kultūros programas. Tačiau šiuo metu numatoma kultūros finansavimą mažinti 27 milijonais litų. Turint omenyje priimtą politinį sprendimą išsaugoti tokių programų kaip Valdovų rūmų atkūrimas ar VEKS finansavimą, lėšų mažinimas tradicinėms kultūros programoms darosi proporcingai didesnis nei kitoms viešojo sektoriaus sritims. Valstybė iš to daug nesutaupys, o žala gali būti padaryta didelė: pažeistas tas kultūros sluoksnis, kuris lemia moralinį visuomenės klimatą.

Spaudos konferencijos dalyviai išreiškė viltį, kad bent jau lėšos, skirtos kultūrai pagal šių metų valstybės biudžetą ir jau paskirstytos projektų vykdytojams, daugelis kurių jau spėjo prisiimti įsipareigojimus, bus išsaugotos ir pagaliau pasieks adresatus.

Taip pat kalbėta, kad Vyriausybė turėtų ryžtingiau plėtoti kūrybines industrijas, kaip deklaruojama jos programoje, atkakliau keisti požiūrį į kultūrą, kaip į antraeilės svarbos sritį, vien tik naudojančią mokesčių mokėtojų pinigus. Šiuolaikinėje Europoje vis plačiau kalbama apie kūrybinę visuomenę, kuri lems ir ekonomikos atsinaujinimą. Išsivysčiusios šalys jau dabar teikia prioritetą kūrybinėms industrijoms, taip didindamos savo konkurencingumą, gerindamos savo piliečių gyvenimo kokybę. Nevyriausybinės meno kūrėjų organizacijos, finansuojamos iš viešųjų lėšų, tose šalyse veikia tarsi eksperimentinės ateities kultūros produktų laboratorijos, inovacijų inkubatoriai. Siūlyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta verslo ir inovacijų skatinimo strategija aprėptų ne tik mokslo bei technologijų, bet ir platesnę šiuolaikinės kūrybos sritį. Lietuvos nepriklausomybės ramsčiai yra trys: kultūra, švietimas ir ekonomika. Jie visi reikalingi mūsų valstybei.

Reikšdama nepasitenkinimą susidariusia padėtimi, Lietuvos meno kūrėjų asociacija gegužės 5 d. 13 val. prie LR Seimo rūmų rengia įspėjamąją protesto akciją „Sudie, kultūra?“. Kviečiame ateiti.

Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas Valentinas Sventickas kalbėjo apie Lietuvos autorių ir knygų leidybos padėtį. Jis pritarė iniciatyvai surengti protesto akciją ir savo ruožtu pasiūlė pasvarstyti galimybę liepos 6-ąją surengti Valstybės dieną be kultūros: be muzikos, be aktorių, be parodų, be leidinių pristatymo.

Spaudos konferencijoje dar kalbėjo Fotomenininkų sąjungos pirmininkas Antanas Sutkus, Kinematografininkų sąjungos pirmininkas Gytis Lukšas, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacijos pirmininkas Algis Matulionis, Tautodailės kūrėjų asociacijos pirmininkas Jonas Rudzinskas, Rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, Kompozitorių sąjungos pirmininkė Zita Bružaitė, Muzikų sąjungos pirmininkas Rimvydas Žigaitis, Seimo nariai Gintaras Songaila ir Julius Dautartas, kultūros ministras Remigijus Vilkaitis. Visi dėl visko sutarė. O kas iš to? Pamatysim.