Balandžio 17 d. Rašytojų klube „Varpų“ vakaras prasidėjo pianistės Virginijos Daugirdienės ir smuikininkės Mildos Kasperavičiūtės atliekamu muzikiniu kūriniu.
– „Varpų“ vakarų metu muzika skamba tik per ypatingas sukaktis, – sakė literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius Leonas Peleckis-Kaktavičius. – Svarbiausioji iš jų – atnaujintų „Varpų“ dvidešimtmetis. Antroji proga daugiau pramoginė – sukanka 15 metų, kai toje pat salėje pirmą kartą įteiktos literatūrinės „Varpų“ premijos.
Šiek tiek statistikos. Per tuos du dešimtmečius pavyko išleisti 22 „Varpų“ tomus. Savo kūrybą atnaujinto almanacho puslapiuose skelbė per 100 poetų, apie 80 prozininkų, 30 literatūros tyrinėtojų, kultūrologų. Kasmet „Varpuose“ debiutuoja 2–3 jaunieji kūrėjai. Literatūrinės „Varpų“ premijos laureatais paskelbti 36 rašytojai. Redaktorius pateikė ir dar vieną skaičių: nuo 1989-ųjų Šiauliuose surengta 18 literatūrinių „Varpų“ valandų. O šiemet planuojama atidengti Šiauliuose memorialinę lentą „Varpų“ sumanytojui Algirdui Juliui Greimui. Ten, kur būsimasis Sorbonos universiteto profesorius 1940–1944 m. mokytojavo – ant Didždvario gimnazijos pastato. Tai turėtų įvykti pirmąją spalio savaitę.
Pirmąjį žodį šįkart tarė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas:
– Džiugu šioje salėje sulaukti „Varpų“. Dėl to, kad visada yra intriga. Pavyzdžiui, šiandien kieme pasigavau Sventicką, klausiu – gal tu šiemet batus laimėjai? Ne, sako, aš jau turiu „Varpų“ batus...
J. Liniausko žodžiais, „Varpai“ turi istorinę atmintį. Jų yra daug. Jų skambėjimas užkabina vis naujus autorius, vis naujus laureatus. Jis sklinda po visą Lietuvą. Dėkodamas „Varpų“ leidėjams ir jų rėmėjams, pirmininkas pasakė retą šiems laikams sakinį: „Atvažiavus „Varpams“, tikrai nejaučiu, kad yra sunkmetis. Šiandien yra šventė. Šiandien yra gerai – skamba „Varpai“.
Naujausiąjį almanacho numerį aptarė ir šių „Varpų“ debiutantas, literatūros kritikas Alfredas Guščius, pradėjęs prakalbą gan poetiškai:
– Tikriausiai ne vienam iš mūsų yra tekę pakliūti į verpetą. Ramiai maudaisi ir netikėtai pajunti, kad kažkokia jėga traukia link savęs. Išsigąsti, puoli į paniką, apsidžiaugi laimingai pasiekęs krantą. Taip ir aš noriu palyginti save su „Varpais“...
Kritiko žodžiais, 24-ajame (2009 m.) „Varpų“ numeryje išskirtinis dėmesys tinkamai pasitelktam retrospektyviniam istoriniam žvilgsniui. Jis išskyrė Vacio Bagdonavičiaus studiją „Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą?“, Viktorijos Daujotytės esė „Ką įžvelgiame tūkstantmetės Lietuvos moterų likimuose?“, pokalbį su Aušra Marija Sluckaite-Jurašiene, Eduardui Mieželaičiui skirtuosius puslapius.
Algimanto Baltakio teigimu, nors ypač daug tekstų skirta tradicijai, praeičiai, labiausiai su šiandiena susijęs Vydūno straipsnis – apie karą, apie žmogaus dvasios krizę. Poetui regisi, kad almanachas galėtų dažniau atsigręžti į skaudžius dalykus. Jis taip pat pagyrė su Šiauliais susijusias publikacijas, sakė, jog ir ateityje reikėtų pamąstyti, kas Šiauliuose gali būti įdomu visai Lietuvai.
Valentinas Sventickas pirmiausia atkreipė dėmesį į K. Platelio eilėraščių pluoštą. Štai koks įdomus kritiko palyginimas: „Tai yra eilėraščiai, labai originaliai pasinaudojantys mokslinio pranešimo poetika“. Kalbėtojas „Varpus“ vadino leidiniu, kurio atramos – studijinės. Pagyręs almanachą, tribūną išnaudojo ne mažiau svarbiam dalykui – perskaitė tekstą, kuris „nesipyksta su „Varpų“ skleidžiama dvasia“: „Recesija – atsitraukimas. Šis žodis turi bent tris reikšmes. Pirmoji siejama su ekonomika ir reiškia gamybos smukimą arba jos augimo lėtėjimą. Antra siejama su kalbotyra. Tai – kalbos formų nykimas, traukimasis arba stūmimas iš vartosenos. Trečia reikšmė – iš biologijos, apibrėžti tokį reiškinį: vieno geno veikimą stelbia kitas dominuojantis genas. Norėčiau, kad valdžios genai nesunaikintų tautos kultūros genų. Jeigu taip atsitiktų, mus ištiktų Lietuvos valstybės recesija, apimanti visas tris reikšmes.“
Pagerbdamas „Varpų“ almanacho leidėją L. Peleckį-Kaktavičių, Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos prezidentas V. Sventickas apdovanojo jį rašikliu auksine plunksna.
– Almanachas jau yra svarbus mūsų literatūrinio gyvenimo reiškinys, – reziumavo profesorius Petras Bražėnas.
Vytautas Martinkus pažymėjo, jog kiekvienas „Varpų“ numeris jam yra mielas, nes juose sutinki net keliasdešimt autorių.
2009 m. „Varpų“ literatūrinės premijos laureatu paskelbtas filosofas V. Bagdonavičius. Jam įteiktas diplomas, spalvoto vaizdo televizorius, „Sabalin“ bendrovės batai ir generalinio rėmėjo – „Rūtos“ – saldainių rinkiniai. Dėkodamas už įvertinimą, profesorius kalbėjo: „Jį priimu kaip Vydūno aktualumo suvokimo įvertinimą. Labai norisi, kad tas Vydūno balsas būtų išgirstas. Atrodo, vilčių yra. Išklausius Jo ekscelencijos Valdo Adamkaus kalbą, irgi girdisi tos pačios idėjos. Prezidentas turi visas galias, kad moralės būtų daugiau. Lyg aidu pakartotą Vydūną turėtų išgirstų tos jėgos, nuo kurių mūsų valstybėje labai daug priklauso. Ir kad kultūra taptų prioritetu. O kai kultūra taps prioritetu, tai ir daugelis problemų nebus tokios slegiančios.“
„Varpų“ prizininkais tapo poetas Gasparas Aleksa, prozininkas Jonas Užurka ir literatūros kritikas Alfredas Guščius.
Literatūra ir menas