Stephen‘as Clarke‘as (g. 1958), britų žurnalistas ir rašytojas, baigęs prancūzų ir vokiečių kalbų studijas Oksfordo universitete rašė trumpas satyras BBC radijui ir komiksų knygoms. Keletą metų dirbo leksikografu „Harper Collins“ žodynų leidykloje. Prieš dešimt metų, gavęs darbą Prancūzijos žiniasklaidos grupėje, Clarke‘as išvažiavo į Paryžių ir ten gyvena iki šiol. Dirbdamas Paryžiuje nedideliu tiražu ir savomis lėšomis išleido tris romanus. Vienas jų, Vieneri metai mėšle („Baltos lankos“, 2006), sulaukė milžiniškos sėkmės ir tiražą teko pakartoti, o paskui Clarke‘as savo herojaus Polo Vesto nuotykius pratęsė kituose satyriniuose romanuose − Tikras mėšlas („Baltos lankos“, 2007), Įklimpęs į mėšlą („Baltos lankos“, 2009) ir lietuvių kalba dar neišleistame Dial M for Merde.
Vieneri metai mėšle − galima sakyti, autobiografinis romanas, pasakojantis apie dalykus, kurie autoriui nutiko, o gal ir nenutiko per pirmus dvylika jo gyvenimo Prancūzijoje mėnesių. Nors, pasak autoriaus, visi romano veikėjų prototipų vardai pakeisti – taip jis siekia apsisaugoti nuo skaitytojų, dėvinčių Yves‘o Saint Laurent‘o kostiumus ar seginčių Christiano Dioro sijonus, kaltinimų.
Herojus Polas Vestas, tikrų tikriausias britas, pakviečiamas dirbti didelėje mėsos perdirbimo bendrovėje, kurios vadovas − suktas dabita prancūzų verslininkas-politikas. Abejingi ir priešiškai nusiteikę pavaldiniai, sunkios gyvenamojo ploto paieškos, chaotiški santykiai su priešinga lytimi, pirmieji susidūrimai su korupcija ir pagrindinis prancūzų užsiėmimas gyvenime − streikai. Maža to − pastangos neįlipti į šunų mėšlą, kurio Paryžiaus gatvėse apstu. Galiausiai Polas nusprendžia pats imtis verslo ir atidaryti anglišką arbatinę. Paryžiuje. Prancūzijoje. Kavos gėrėjų karalystėje.
Polo Vesto nuotykių Prancūzijoje tęsinys − antrasis Clarke‘o romanas Tikras mėšlas. Galima sakyti, kad mieląjį Polą randame kur palikę, tik naujos, egzotiškos merginos glėby. Arbatinė − kol kas statybų aikštelė, kuri, jei darbininkai teiksis dirbti, vieną dieną virs Polo svajone. Polas su naująja drauge išsiruošia atostogų, bet dėl nemalonumų kelyje jiems kurį laiką tenka praleisti Prancūzijos kaime, pas draugės mamą, ir čia žmonės maitinasi tik ožkos pieno produktais ir cukinijomis. Galiausiai iškentęs visus sunkumus Polas arbatinę atidaro ir pats trumpam tampa paryžiečiu padavėju. Greta darbo jis įninka mėgautis prancūziškų popiečių malonumais viešbučiuose, o grįžęs paviešėti į Angliją tikro paryžiečio akimis išvysta visą britiško bendradarbių vakarėlio siaubą. Taigi, reikia pripažinti, Clarke‘as pliekia ne tik prancūzus, britams tenka ne ką mažiau...
O trečiojoje „Mėšlo“ serijos knygoje Įklimpęs į mėšlą dar daugiau tenka amerikiečiams. Kodėl Amerikoje vidury dienos per televizorių galima rodyti smurtinius filmus, bet negalima rodyti spenelių? Kodėl neatsiejami dalykai yra pusnuogės merginos ir ginklai? Kodėl negalima išjungti klaikiai barškančio ledo automato? Clarke‘o pasakojimas apie gyvenimo paradoksus atsakys į visus klausimus, kurių niekada nedrįstumėte paklausti amerikiečių.
Bėdos dėl arbatinės Polą Vestą įklampina į gilų finansinį mėšlą. Vienintelis būdas išsikapstyti iš skolų − priimti akivaizdžiai neaiškų darbo pasiūlymą. Įsijautus į tipiško brito vaidmenį, mažučiu automobiliu jam tenka pervažiuoti visą Ameriką ir dalyvauti renginiuose, skirtuose pritraukti kuo daugiau Amerikos turistų į Britaniją ir laimėti Pasaulio turizmo sostinės vardą. Maža to, kartu važiuoja prancūzė Polo širdies draugė Aleksa ir amerikietis poetiškos sielos draugelis Džeikas, kurio svarbiausias gyvenimo tikslas − permiegoti su kiekvienos pasaulio tautos atstove. Ir, žinoma, pageidautina ant galinės Polo automobilio sėdynės. Tačiau kapstantis iš Niujorko į Majamį, o tada traukiant į vakarus, vietos stoka automobilyje tampa menkiausia Polo problema. Renginiai žlunga, Polo darbdaviai pasirodo esantys visiškai nekompetentingi, viskas krinta iš rankų, o meilės fronte prasideda tikras karas. O kas jau kas, bet Polas tikrai žino, kad meilę supainiojęs su karu patenki į tikrą mėšlą... Neatrodo, kad Polas užsidirbs tą žadėtąją premiją, o savo arbatinę išgelbėti bus dar sunkiau.
Kiekviename mieste Polas sutinka itin spalvingų personažų ir patiria galybę jam maloniai ir nemaloniai nepamirštamų nuotykių, kurie tikrai praskaidrins ir kritiškiausio skaitytojo dieną. Be to, visose trijose knygose aprašyta Polo patirtis pravers kiekvienam, kuris ruošiasi vykti į Paryžių romantiško savaitgalio (tik šiukštu saugokitės streikų) arba automobiliu keliauti per visą Ameriką. Taigi, jei norite pailsėti nuo sudėtingos literatūros ir gąsdinančių trilerių, imkite ir skaitykite „Mėšlą“!
„Baltos lankos“