Lapkričio 3–6 d. Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Bulgarijos kinematografininkų sąjunga ir Bulgarijos ambasada rengia keturių dienų pažintį su įdomiu ir savitu Bulgarijos kinu.

       Filmų programoje, kurią sudarė Bulgarijos kinematografininkų sąjunga, žiūrovai pamatys du bene garsiausius vaidybinius filmus, neabejotinai priklausančius Europos kino aukso fondui – Metodi Andonovo (1932–1974) epinę dramą „Ožio ragas“ (1972) ir Valo Radevo (1923–2001) „Persikų vagį“ (1964) – vieną ankstyvųjų Bulgarijos poetinio kino realizmo pavyzdžių. Abiejuose filmuose jautriai ir tiksliai atkuriama vaizduojamo meto istorinė atmosfera, įtaigūs personažų charakteriai. Pagrindinius vaidmenis sukūrę aktoriai Nevena Kokanova ir Rade Markovičius („Persikų vagis“) bei Katia Paskaleva („Ožio ragas“) yra pelnę prizų už geriausią vaidybą ne viename tarptautiniame kino festivalyje.

       Bulgarų kino dienų svečias – režisierius ir prodiuseris, Bulgarijos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Ivanas Kostovas Pavlovas pristatys savo vaidybinį filmą „Viskas nuo nulio“ (1996) ir plačiau papasakos apie dabartinę Bulgarijos kino situaciją. Susitikimas su Ivanu Kostovu Pavlovu vyks lapkričio 4 d. 18 val. Lietuvos kinematografininkų sąjungoje.

       Žiūrovams bus pristatyti ir trys šiuolaikinių Bulgarijos realijų kupini 2007 m. sukurti filmai. Tai trijų merginų likimą pasakojanti Liudmilo Todorovo juosta „Siuvėjos“, A. Čechovo „Dėdės Vanios“ motyvais sukurta ir į Bulgarijos provincijos aplinką perkelta Vladimiro Krajevo filosofiška drama apie intelektualius keistuolius „Trumpi pokalbiai“ ir trumpametražis jauno režisieriaus Ivano Vladimirovo kino debiutas „Baltųjų vandenų kaimo valsai ir tango“, 2008-aisiais pelnęs Didįjį prizą Viduržemio šalių kino festivalyje Monpeljė, Prancūzijoje.

       „Ožio ragas“ („Козият рог“, 1972, 95 min., režisierius Metodi Andonov) – veiksmas nukelia į XVIII a., kai Bulgarija buvo Osmanų imperijos dalis. Keturi plėšikai įsiveržia į piemens Karaivano namus, išprievartauja ir nužudo jo žmoną jų dukters Marijos akivaizdoje. Karaivaną užvaldo stiprus noras atkeršyti. Jis sudegina namus kartu su žmonos kūnu ir su mažamete dukra įsikuria varganoje kalnų lūšnoje. Marija auginama kaip berniukas, tėvas moko ją kovoti, šaltakraujiškai žudyti, kad suaugusi ji galėtų atkeršyti motinos žudikams. Po devynerių metų vieną po kito jie nužudo tris iš keturių nusikaltėlių, prie kiekvieno iš jų kaip keršto simbolį palikdami ožio ragą. Tykodama paskutiniojo, Marija netyčia išvysta meilės sceną, kuri pažadina jos moteriškumą...

       „Viskas nuo nulio“ („Всичко от нула“, 1996, 79 min., režisierius Ivan Pavlov) analizuoja sielos judesių subtilybes ir grožio įsikūnijimo per meilę idėją, vyraujančią žmogaus gyvenime nuo kūdikystės iki senatvės. Meilės tema iškyla trumpose kino novelėse, kurių herojai neturi nieko bendra. Visus šiuos mažyčius meilės siužetus sieja tai, kad juos ironiškai komentuoja pagyvenęs vyriškis, kuris galiausiai pats įsimyli jauną moterį.

       „Baltųjų vandenų kaimo valsai ir tango“ („Валсове и танга от село Бела вода“, 2007, 30 min., režisierius Ivan Vladimirov) – tai subtilus ir jaudinantis pasakojimas apie žengimą į pilnametystę. Anatolijus su mama gyvena netoli anglies kasyklų. Jis dar nežino, ką norėtų gyvenime veikti, per dienas drybso lovoje ar laksto dviračiu po laukus. Bet viskam ateina laikas...

       „Siuvėjos“ („Щивачки“, 2007, 87 min., režisierius Liudmil Todorov) – tai istorija apie meilę, draugystę ir drąsą. Trys jaunos merginos, bėgančios nuo bedarbystės savo miestelyje, atvyksta ieškoti darbo ir šviesesnės ateities į šalies sostinę Sofiją. Trijulė siekia išgyventi kovodama su priešiška tikrove, grasinančia sudaužyti naivius ir šviesius jų idealus. Viena iš jų palūžta ir tampa sąvadautojo auka. Antroji mergina įsivelia į meilės trikampį ir bando nusižudyti. Trečioji nori išgelbėti savo artimiausias drauges.

       „Persikų vagis“ („Крадецът на праскови“, 1964, 80 min., režisierius Valo Radev) –

Bulgarijos karalystė 1918-aisiais. Šalį jau šešti metai niokoja vienas po kito įsiplieskę trys karai. Serbas leitenantas Ivo, prieš karą dirbęs muzikos mokytoju, dabar gyvena karo belaisvių stovykloje netoli Veliko Tirnovo. Bevaikė šio miesto karinės policijos viršininko žmona Liza užklumpa Ivo jos sode renkantį persikus. Persikų vagį ir sodo šeimininkę perveria gaivinanti pirmos, vėlyvos ir vienintelės meilės aistra.

       „Trumpi pokalbiai“ („Малки разговори“, 2007, 93 min., režisierius Vladimir Krajev) – kažkur pasaulio pakraštyje, mažame kaimelyje ant jūros kranto, toli nuo civilizacijos, keletas vyrų ir moterų surado sau laikiną prieglobstį. Čia jie išgyvena meilę, pavydą, išdavystę, susiduria su ypatingu žmogiškuoju gerumu ir pasišventimu. Čia išbandomi jų charakteriai, patikrinamos moralinės vertybės ir įsitikinimai, čia kiekvienas iš jų privalo rinktis. Filmo scenarijus sukurtas A. Čechovo pjesės „Dėdė Vania“ motyvais, bet viskas vyksta „čia ir dabar“. Tai bandymas su šypsena ir užuojauta pažinti intelektualius keistuolius, gebančius ginti savo požiūrį bet kokia kaina.

Programa

Kino centre „Skalvija“

       Lapkričio 3, antradienį

       19.30 – OŽIO RAGAS (atidarymas)

Kino sąjungos klube (Vasario 16-osios g. 13)

       Lapkričio 4, trečiadienį

       18 val. – VISKAS NUO NULIO (dalyvauja filmo režisierius Ivanas Pavlovas)

       Lapkričio 5, ketvirtadienį

       18 val. – BALTŲJŲ VANDENŲ KAIMO VALSAI IR TANGO

       18.30 – SIUVĖJOS

       Lapkričio 6, penktadienį

       18 val. – PERSIKŲ VAGIS

       19.30 – TRUMPI POKALBIAI

       Visos peržiūros Lietuvos kinematografininkių sąjungos Kino klube nemokamos.

       tekstai.lt

       2009-11-02