Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrologai atrinko ir į bendrą leidinį anglų kalba sudėjo informaciją apie 300 rašytojų gyvenimą ir kūrybą. Kiekviena šalis sudarė savo rašytinio žodžio meistrų šimtuką, o literatūros tyrinėtojai parengė apie juos straipsnius, kurie buvo išversti į anglų kalbą ir sudėti į knygą „300 Baltic Writers: Estonia, Latvia, Lithuania“. Nuo 2003-iųjų trukęs projektas, tikimasi, turės tęsinį – nuolat papildomą nauja informacija elektroninę šio vadovo versiją.
„Informacijos apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrą yra labai nedaug, ji išblaškyta. Ir bet kam – studentams, studijuojantiems Baltijos kraštų literatūrą, ar vertėjams – orientuotis tikrai yra sunku. Tas literatūras iki šiol lydi vertinimai, atėję iš senų laikų. Tad norėjome pateikti šiuolaikinius vertinimus ir pristatyti kanoną, kokį mes turime šiandien. Anglų kalba tokia informacija yra didžiulė balta dėmė. Vienas iš tikslų – pakeisti nežinojimo situaciją apie Baltijos kraštų literatūrą. Antras dalykas – orientacija į šiuolaikinę akademinę erdvę“, – komentavo naują leidinį išleidusio Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vadovas Mindaugas Kvietkauskas.
Pasak naujojo leidinio redaktorių kolegijos nario iš Latvijos, mėginta suderinti kiekvienos valstybės norą apie autorius kalbėti nacionalinės literatūros kontekste ir taip pat matyti juos Baltijos krašto kontekste. „Viena vertus, kiekviena šalis nori pabrėžti savo literatūrą ir jos kūrėjus. Tačiau jeigu norime ką nors pakeisti [šis leidinys – kaip pastanga populiarinti Lietuvos, Latvijos ir Estijos literatūrą tarptautinėje erdvėje – lrt.lt], labai vertinga suvesti žmones ir visas literatūras pateikti iš platesnės perspektyvos. Mėginome suderinti norą išskirti kiekvienos šalies autorius ir priskirti juos tam tikram kontekstui“, – aiškino Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno instituto direktorius Benediktas Kalnačas.
Literatūros tyrinėtojai iš kiekvienos šalies literatūros instituto gavo atrinkti tuos autorius, kurie ir pateko į knygą. Pašnekovai prisipažįsta, kad šimtukai ne kartą buvo peržiūrimi, diskutuojami ir keičiami. „100 yra gerokai ribojantis skaičius. [...] Reikėjo apsispręsti, kokie autoriai gali geriausiai reprezentuoti tarptautinėje erdvėje. Norėjosi, viena vertus, atspindėti nacionalinį kanoną. Antra vertus, vadovautasi gana griežtais literatūrologiniais kriterijais“, – lrt.lt pasakojo M. Kvietkauskas.
Sutarta, kad kiekviena valstybė į savo šimtuką įtrauks 20 proc. senųjų autorių ir 80 proc. XX–XXI amžiaus kūrėjų. „Iš šių dienų autorių papuolė tie, kurie dabar aktyviausi, kurie dabar rašo. Mažiausia problema buvo su senaisiais autoriais, nes įėjo visi mūsų raštijos pradininkai ir XIX a. pagrindiniai klasikai. Šimtukas ne kartą keitėsi. [...] Korekcijų atsirado bedirbant, begyvenant. Kai kurių autorių [galutiniame sąraše] neliko, pavyzdžiui, Vytautės Žilinskaitės, Antano Vienuolio. Kanonas, aišku, yra sąlygiškas. [...] Literatūros specialistas tikrai pasiges čia vieno ar kito autoriaus, bet reikėjo pasirinkti“, – komentavo Jūratė Sprindytė leidinio redakcinės kolegijos narė, projekto koordinatorė.
Pasak pašnekovės, vienas reikšmingiausių atlikto darbo dalių – kiekvieną straipsnį lydinti išsami kritikos ir vertimo bibliografija. Kaip pastebėjo viešnia iš Estijos Anneli Mihkelev (Under ir Tuglas Literatūros centras, Estijos Mokslų akademija), „literatūra bėga greičiau už mus“. „Atnaujinome visų rašytojų interpretacijas. Kai rašėme straipsnius, stengėmės peržiūrėti tai, kas buvo anksčiau rašyta. Bedirbant pradėjo senti mūsų medžiaga: gyvi autoriai juk rašo ir rašo... Deja, kai kuriems autoriams teko ir mirties datas prirašyti“, – atkreipė dėmesį J. Sprindytė. „300 Baltic Writers: Estonia, Latvia, Lithuania“ redaktorių kolegija – B. Kalnačas iš Latvijos, Jūratė Sprindytė iš Lietuvos ir Jaanas Unduskas iš Estijos.
lrt.lt
2009-11-19