Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga       Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, būdama darbo grupės, suburtos rengti projekto „Pasaulio knygų sostinė“ paraišką, dalyvė, prisijungia prie Lietuvos leidėjų asociacijos sausio 27 d. išplatinto pareiškimo dėl Pasaulio knygų sostinės projekto ir pabrėžia jame išvardintų problemų aktualumą: tai neadekvatūs mokesčiai autoriams, netinkama jų socialinė apsauga, per didelis PVM tarifas knygoms, sumažintas finansavimas kultūrai, nepateisinamas įstaigos „Lietuviškos knygos“ naikinimas, kone trečdaliu sunykusi leidyba ir t. t.

 

       Mes taip pat visų pirma norime atkreipti dėmesį į pačios valdžios pablogintas leidyklų ir vertėjų bei kitų menininkų gyvavimo sąlygas. Iš tiesų pirmiausia reikia šioje srityje susitvarkyti, - mažų mažiausiai grąžinti buvusį skaitymo skatinimo, leidybos, bibliotekų programų rėmimą, pagaliau sukurti deramą menininkų mokesčių ir socialinę sistemą, o tik paskui galvoti apie paradinius renginius, kurie reikalauja didžiulio papildomo finansavimo. Literatūrinis gyvenimas Lietuvoje iki 2009 m. buvo pakankamai įdomus, kokybiškas ir įvairus, tad reikėtų bent jau jo nenaikinti.

 

       Skaudu, kad, kai menininkai prašo normalių darbo ir kūrybos sąlygų, jie politikų ir valdininkų akyse tėra dėmesio neverti dykaduoniai, bet kai prireikia ką nors reprezentuoti, kuo nors pasididžiuoti, papuošti aukštų svečių priėmimus ar palinksminti, užimti liaudį (o to prireikia labai jau dažnai) – staiga tas pats menininkas prisimenamas ir dar prašomas tai daryti be atlyginimo.

 

       Pati savaime Knygų sostinės idėja yra puiki, netgi būtų galima į ją žiūrėti kaip į galimybę taisyti kultūros padėtį Lietuvoje.

 

       Deja, Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė jokio plano, kaip finansuoti Knygų sostinės programą. Būtų sunku patikėti, kad pastaraisiais metais šitiek nurėžusi nuo kultūros, juolab po Europos kultūros sostinės programos, su nebaigtais Valdovų rūmais, vyriausybė vėl skirtų specialių lėšų tokiam projektui. Be to, nuo pat pradžių šiam užmojui trūksta profesionalios vadybos, – o tai gali sukompromituoti net geriausius ketinimus.

 

       Todėl šiuo momentu Vilniaus miesto savivaldybę ir UNESCO ragintume palaikyti vertėjų, kitų meno kūrėjų ir leidėjų siekį išgyventi, o paraišką rengti tuomet, kai bus rastas ir garantuotas finansavimas, kai į tokio masto projektą bus žiūrima profesionaliai, ir kai kultūros žmonės galės laisvai kvėpuoti.

 

       Pirmininkė

       Jurgita Mikutytė

 

       Valdyba

       Dalia Dilytė, Antanas Gailius, Eglė Išganaitytė, Laimantas Jonušys, Rasa Matulevičienė, Austėja Merkevičiūtė