Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga visus kviečia į renginį – Pasaulinę knygos ir autorių teisių dieną – balandžio 23 d., penktadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos būstinėje (Šv. Jono g. 11). Bus paskelbti Metų verstinės knygos rinkimų balsavimo rezultatai, pristatyta laimėjusi knyga, surengta viktorina su prizais.
Metų verstinės knygos rinkimai
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga šiemet pirmąsyk surengė Metų verstinės knygos rinkimus: kvietė skaityti bei balsuoti už vertingiausią 2009 m. verstinę šiuolaikinę knygą iš šio septintuko:
Bergman, Ingmar. Fani ir Aleksandras. Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė.
Meek, James. Meilės aktas. Iš anglų k. vertė Kazimiera Kazijevaitė.
Myśliwski, Wiesław. Traktatas apie pupelių gliaudymą. Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila.
O'Connor, Joseph. Atpirkimo krioklys. Iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė.
Pamuk, Orhan. Stambulas: prisiminimai ir miestas. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė.
Savage, Sam. Firminas: metropolio prasčioko nuotykiai. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė.
Veronesi, Sandro. Ramus chaosas. Iš italų k. vertė Inga Tuliševskaitė.
Nuo
Šios akcijos tikslas – padėti skaitytojams, bibliotekoms, knygynams atsirinkti reikšmingus pasaulio literatūros kūrinius, skatinti skaitymą ir diskusijas. Sykiu siekiama pristatyti ir populiarinti grožinės literatūros vertėjo profesiją.
LLVS ekspertai, – vertėjas, literatūros kritikas Laimantas Jonušys, literatūrologės Jurga Katkuvienė, dr. Dalia Zabielaitė, kiti literatūros žinovai, – remdamiesi Lietuvos nacionalinės bibliotekos bibliografiniais duomenimis ir iš vertėjų, leidėjų, literatūros žinovų gautais pasiūlymais, šių metų pradžioje ėmėsi didžiulio darbo – atrinkti, jų manymu, vertingiausias šiuolaikines verstines grožines knygas, pirmąkart išleistas Lietuvoje 2009 m. Apsispręsta į „rinkimus“ įtraukti suaugusiųjų prozos, dramaturgijos, poezijos, literatūrinės eseistikos knygas, kurių originalas pirmąkart išleistas užsienyje ne seniau nei prieš 30 metų (t. y. 1979 m.). Pagrindinis ir kone vienintelis vertinimo kriterijus – meninė kūrinio vertė. Taip pat svarbu, kad vertimas būtų geras.
Nei knygų perkamumas, nei tiražų dydis, nei leidyklų reklama, nei liaupsės užsienyje ekspertų sprendimo nelėmė. Vertinant knygas nuomonės ne visada sutapo, tad galiausiai susiformavęs septintukas siūlo pasirinkimą įvairių skonių skaitytojams.
Literatūros vertėjų sąjunga atkreipia dėmesį ir į rekomenduojamų klasikos bei kitų reikšmingų 2009 m. lietuviškai pirmąkart pasirodžiusių verstinių knygų sąrašą >> (t.y. kurių originalas išleistas seniau nei prieš trisdešimt metų). Ten pat skaitytojai ras ir daugiau rekomenduojamų šiuolaikinių knygų, kurios į septintuką nepateko, bet taip pat gali būti įdomios ir vertos paskaityti.
Projekto partnerė - Lietuvos nacionalinė biblioteka.
Rėmėja: LR kultūros ministerija
Informacinė partnerė: Lietuvos radijo programa „Klasika“,
Informaciniai rėmėjai: alfa.lt, bernardinai.lt, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, lrt.lt, rasyk.lt
Balandžio 23-ioji – Pasaulinė knygos ir autorių teisių diena
Švęsdama šią dieną, UNESCO siekia skatinti skaitymą, leidybą ir intelektualinės nuosavybės apsaugą autorių teisėmis.
Balandžio 23-ioji – simbolinė pasaulio literatūros data, nes šią dieną tais pačiais 1616 metais mirė Miguel de Cervantes, William Shakespeare ir Inca Garcilaso de la Vega. Ši diena taip pat yra kitų garsių autorių gimimo arba mirties data – Maurice’o Druono, Haldoro K. Laxnesso, Vladimiro Nabokovo ir Manuelio Mejía Vallejo.
1995 m. UNESCO generalinei konferencijai Paryžiuje buvo nesunku nuspręsti skirti būtent šią dieną pagerbti knygoms ir rašytojams visame pasaulyje, paskatinti visus, ypač jaunus žmones, atrasti skaitymo malonumą ir dar kartą įvertinti žmones, kurie daug prisidėjo prie žmonijos socialinės ir kultūrinės pažangos.
Šios šventės idėja gimė Katalonijoje, kur yra tradicija balandžio 23-iąją, šv. Jurgio dieną, dovanoti rožę už kiekvieną nupirktą knygą. Žr. http://www.unesco.org/culture/bookday/
Apie 2009 m. septintuko kūrinius
Ingmar Bergman. Fani ir Aleksandras. Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė.
Ingmaras Bergmanas (1918–2007) – pasaulinio garso švedų kino kūrėjas, unikalus teatro režisierius ir rašytojas. Kai kuriuos savo kino scenarijus jis yra išplėtojęs ir pavertęs talentingais psichologiniais romanais. Lietuviškai išleista jo
Paskutinis kelių dalių kino filmas „Fani ir Aleksandras“ jo kūrėjui buvo pats mylimiausias. Spalvingas pasiturinčios Ekdalių šeimos gyvenimas praėjusio amžiaus pradžioje, jų tradicijos, iškilmingos šventės ir netikėtos tragedijos tapo švedų literatūros klasika.
Filmo ir knygos herojus – dešimtmetis Aleksandras turi daug paties autoriaus bruožų. Jis gyvena savo vaizduotės susikurtame pasaulyje, bet vieną dieną katastrofos užgriūva jį ir jo šeimą. Staiga miršta Aleksandro tėvas, o motina netrukus išteka už nuožmaus vyskupo Edvardo Vergeruso. Aleksandrui, jo seserims ir motinai atsiveria tikras gyvenimo pragaras.
Ši I. Bergmano knyga – tai įstabus pasakojimas, psichologiškai, vaizdžiai, žaismingai perteikiantis Ekdalių šeimos istoriją, jų džiaugsmus, viltis, troškimus, kiekvieno savitą pasaulėžiūrą, tarpusavio santykius ir to meto aplinką. Net mačiusieji Bergmano filmą „Fani ir Aleksandras“, šioje knygoje atras naujų, netikėtų niuansų.
James Meek. Meilės aktas. Iš anglų k. vertė Kazimiera Kazijevaitė.
Jamesas Meekas (Džeimsas Mykas) gimė 1962 m. Londone. 1991-1999 m. gyveno Ukrainoje ir Rusijoje, dirbo laikraščiui „The Guardian“. Išleido 4 romanus ir 2 apsakymų rinkinius. Trečiasis romanas „The People’s Act of Love” (2005) Škotijos menų tarybos buvo paskelbtas metų knyga. Išverstas į daugiau nei 20 kalbų.
Autorius romano siužetą grindžia trimis jį sudominusiais istoriniais reiškiniais. Vienas iš jų – tai krikščioniška rusų skopcų sekta, gyvavusi imperinėje Rusijoje. Jos nariai, aukodamiesi Dievui ir norėdami tapti panašūs į angelus, kastruodavosi. Antrasis istorinis reiškinys – tai Čekų armijos legionas, po Pirmojo pasaulinio karo įstrigęs Sibire. Trečiasis – kanibalizmo atvejai, kurie neretai pasitaikydavo tarp kalinių, bėgusių iš karo belaisvių stovyklų Arktyje.
Romanas skaitytoją nukelia į Rusijos pilietinio karo laikus, 1919 m., į Sibiro platybėse snaudžiantį Jazyko miestelį. Čia, tarp girių, kur viešpatauja Čekų legionas, savo ritualus atlieka keista vietinių gyventojų sekta ir bet kada gali ateiti bolševikai, užklysta politinis kalinys Samarinas. Jis tvirtina pabėgęs iš prievartinio darbo stovyklos Arktyje, o jo pėdomis sekąs žudikas kanibalas. Autoriaus meistriškai kuriama intriga išnarpliojama romano gale.
Romanas priverčia apie daug ką susimąstyti, iškelia daug klausimų. Vienas iš jų – apie žmogaus gyvenimo vertę ir dilemas ideologiniame politiniame chaose. Pagrindinė dilema sukasi apie skirtingas tiesas, skirtingus suvokimus, kas yra teisinga, o tokiais istorinių lūžių, politinio ir pilietinio chaoso laikais kaip aprašytaisiais, žmonių likimai lengvai dūžta arba įgauna prasmę priklausomai nuo to, kas tuo metu užgrobia valdžią.
Romane labai svarbi skirtingų meilės formų tema. Autorius kalba apie Dievo meilę, tautos meilę, tėvynės, draugo, motinos ir sūnaus, vyro ir moters meilę, lygina jų svarbą skirtingiems charakteriams.
Myśliwski, Wiesław. Traktatas apie pupelių gliaudymą. Iš lenkų k. vertė Kazys Uscila.
Wiesławas Myśliwskis (Vieslavas Myslivskis) (g. 1932 m. Lenkijoje) – vienas garsiausių šiuolaikinių lenkų rašytojų, penkių romanų, daugelio pjesių ir filmų scenarijų autorius, vienintelis Lenkijoje du kartus apdovanotas garbingiausia „Nikės“ literatūrine premija. „Traktatas apie pupelių gliaudymą“ kritikos įvertintas kaip didis metafizinis romanas, Lenkijoje jis buvo pripažintas „2006 metų knyga“.
Parašytas monologo forma kūrinys patrauklus, intriguojantis, mįslingas. Tai pasakojimas apie XX a. žmogų, išgyvenusį ir didelius lūkesčius, ir dar didesnius praradimus. Pokalbį lukštenant pupeles rašytojas pavertė romano struktūra, proga gliaudyti gyvenimo dramas, tragedijas, komedijas. „Traktatas apie pupelių gliaudymą“ apima XX a. istorinius įvykius, pradedant Antruoju pasauliniu karu ir baigiant šiomis dienomis. Tai – vieno žmogaus pasakojimas, tačiau į jį įtraukta daug skirtingų istorijų, kai kurios gana kurioziškos, netikėtos, linksmos, daug lemties sutapimų ar atsitiktinumų. Tai tam tikra mozaika, kurioje glūdi nemažai fundamentalių įžvalgų apie žmogaus ir žmonijos lemtį. Pasakotojas prisimena tragiškus karo laikų išgyvenimus, jaunystės ieškojimus ir klaidžiojimus pokario metais, gyvenimą užsienyje ir įvairių aspektų įgyjantį grįžimą į tėvynę. Ši pasakojimų pynė – tai bandymas ieškoti paslėptų žmogaus gyvenimo kelio prasmių, atsitiktinumo ir lemties, tikrovės ir regimybės santykių.
Joseph O‘Connor. Atpirkimo krioklys. Iš anglų k. vertė Nijolė Chijenienė.
Josepho O‘Connoro (Džozefas O‘konoras) gimė 1963 m. Airijoje. Jo romanas „Atpirkimo krioklys“ – tai nauja talentingo, pasaulinį pripažinimą pelniusio airių rašytojo knyga, antroji autoriaus sumanytos trilogijos dalis (pirmoji dalis „Jūros žvaigždė“ lietuviškai išleista 2006 m.). Šį kartą tai saga apie meilę ir karą. Romane pasakojama apie žmogaus pastangas suvokti save ir sparčiai besikeičiantį laiką. Kruvinos istorinės sumaišties fone atsiskleidžia žmogiškos egzistencijos trapumas.
1865-ieji, JAV pilietinio karo pabaiga. Prieš aštuoniolika metų laivas „Jūros žvaigždė“ prisišvartavo Niujorko uoste. Tuo laivu atplaukusių keleivių duktė keliauja per nusiaubtą Ameriką ieškodama savo jaunesniojo brolio, kuris, kaip daugybė kitų to meto berniukų, buvo įtrauktas į pilietinio karo sūkurį. Jos kelionė bus reikšminga daugeliui, regis, visiškai tarpusavyje nesusijusių žmonių. Įsimylėjusiam kartografui, gražuolei poetei, maištininkui banditui, buvusiai vergei, pabėgėliui berniukui ir ūmaus būdo revoliucionieriui Džeimsui O’Kifui, vadovavusiam airių imigrantų būriui Sąjungos kariuomenėje, o vėliau paskirtam laikinuoju gubernatoriumi į Vakarų kalnų teritoriją. Šioje Teritorijoje susikryžiuoja siužetinės linijos, ir viskas susiklosto kitaip, nei tikėtasi. Romane atsiskleidžia nepaprastas autoriaus išradingumas kuriant intriguojantį ir pinklų siužetą. Jam būdinga kinematografiška netikėtų rakursų kaita, savitas vaizdų montavimas, daugiasluoksnė reikšmių ir prasmių struktūra. Kaitaliojant įvairius stilius sukurtas dinamiškas epinis pasakojimas.
Veronesi, Sandro. Ramus chaosas. Iš italų k. vertė Inga Tuliševskaitė.
Sandro Veronesi gimė 1959 m. Italijoje. Studijavo architektūrą. Veronesi yra išleidęs šešis romanus, du iš jų – „Praeities galia“ ir „Ramus chaosas“ – galima skaityti ir lietuviškai. „Ramus chaosas“ – svarus romanas, kritikų įvertintas kaip viena geriausių metų knygų, pelnęs 2006 m. prestižinę Strega premiją.
„Aš vardu Pjetras Paladinis, man keturiasdešimt treji, ir aš esu našlys“. Taip prisistato pagrindinis romano veikėjas. „Ramus chaosas“ – romanas apie neįprastą herojų, neįprastu būdu bandantį įveikti asmeninę tragediją. Romano veiksmas sukasi aplink automobilį, stovintį priešais Paladinio dukters mokyklą. Jame vyras leidžia dienas, savaites, mėnesius. Automobilis tampa lyg klausykla, į kurią suplaukia jo artimųjų, draugų, kolegų, viršininkų, nepažįstamų žmonių išpažintys. Autorius siekia perteikti gyvenimo negandų, – netikėtos gyvenimo draugės, netrukus turėjusios tapti žmona, mirties, atsakomybės dėl dešimtmetės dukters, – ištikto žmogaus refleksijas. „Ramus chaosas“ – romanas apie kovą su mirtimi ir laiku, gyvenimo išmintį, gebėjimą atrasti svarbiausius dalykus ir laikytis jų įsikibus, net jei visas pasaulis tyliai šaiposi iš tavęs, laukiančio, kol tavo duktė pravers mokyklos duris. Tai humoru ir vidine inteligencija alsuojantis pasakojimas apie vyrą, radusį drąsos keliauti ten, kur pavojingiausia – į save. Kartu čia savitai atsispindi moderniausi šiandieninės visuomenės ir kultūros aspektai: stambiojo verslo peripetijos, pramogų pasaulio žvaigždžių statusas, naujųjų technologijų įtaka.
Pamuk, Orhan. Stambulas: prisiminimai ir miestas. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė.
Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių turkų rašytojų, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą apdovanotas Nobelio premija. Prieštaringai dėl savo įsitikinimų vertinamas gimtojoje šalyje rašytojas savo romanais pavergė viso pasaulio skaitytojus. Rašytojo prozos intelektualumas, liūdesys ir Stambulo grožis geriausiai atsiskleidžia labai asmeniškoje, užburiančiai poetiškoje knygoje „Stambulas“. Tai knyga apie miestą ir patį rašytoją, legendomis apipinto miesto istorija neatsiejama nuo Orhano Pamuko asmeninės istorijos.
Nuo jaunystės Stambulas žavėjo rašytoją: melancholiška miesto siela, atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose, apleistose vilose ir sulaukėjusiuose soduose, jam ir yra svarbiausia. O kur dar siaurutės šurmuliuojančios gatvelės ir žavingos Bosforo pakrantės... Tačiau drauge tai – ir vaikystės istorija. Mažasis Orhanas iš pradžių stebi miestą, vedamas už rankos mamos, vėliau – pro dėdės automobilio langą, o galiausiai išvaikšto jį savomis kojomis, patiria jį visa savo esybe. Miestą, kurio likimas savotiškai panašus į Pamukų giminės likimą: buvusi didybė, kosmopolitiška praeitis ir lėtas žlugimas. Prisiminimų knygoje nuostabiai – įžvalgiai ir melancholiškai – susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija, praeitis ir dabartis, rašytojo mintys apie žmogaus, miesto ir civilizacijos likimą.
Knyga gausiai iliustruota nespalvotomis nuotraukomis ir paveikslų reprodukcijomis, atskleidžiančiomis kitokį, neturistinį Stambulą.
Savage, Sam. Firminas: metropolio prasčioko nuotykiai. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė.
„Firminas: metropolio prasčioko nuotykiai“ – pirmoji amerikiečių rašytojo Samo Savage’o (Sevidžo; g. 1940) knyga. Prieš parašydamas šį literatūrinio pasaulio ir skaitytojų simpatijas užkariavusį kūrinį autorius nuėjo ilgą ieškojimų kelią: studijavo filosofiją Jeilyje, dirbo dėstytoju, žurnalistu, dviračių mechaniku, staliumi, žveju, rašė poeziją ir prozos kūrinius, kurių nė vieno taip ir nebaigė. Rašytojo teigimu, būtent iš šio nesėkmės jausmo ir gimė „Firminas“. Firmino istorija iš tiesų persmelkta nesėkmių, tačiau pats Firminas nepaprastas personažas, nes jis – mokantis skaityti, dievinantis literatūrą ir žmonių pasaulį graužikas. Tai šmaikštus ir naiviai ironiškas pasakojimas apie erudito žiurkino Firmino gyvenimą viename Bostono knygyne.
Pats Firminas ypatingas jau vien todėl, kad, kitaip nei visos žiurkės, yra apdovanotas intelektu, jautrumu ir lakia vaizduote. Viena vertus, dėl to jis atranda literatūrą, kita vertus, tai ir tampa jo nesėkmių priežastimi, nes jis nebesugeba nei gyventi tikrajame (t. y. žiurkių) pasaulyje, nei tapti siekiamojo (t. y. žmonių) pasaulio dalimi. Šmaikštus ir ironiškas autoriaus stilius bei juodojo humoro perliukai skaitant knygą neretai sukelia šypseną, tačiau pati istorija pažymėta žlugimo ženklu, nes keistuolio žiurkino svajonėms nelemta išsipildyti. Knygyno, kuriame gimė Firminas, „aukso amžiaus“ pabaiga simboliška – tai tarsi visų Firmino iliuzijų ir tikėjimo, kad „menas išgelbės pasaulį“, žlugimas. S. Savage’ui pavyko perteikti esminį pasaulio, kuriame meninis impulsas suklumpa priešais buldozerį, tragizmą ir iškelti nemažai skausmingų klausimų apie tai, kokį vaidmenį mūsų gyvenime dar gali atlikti menas.
Taip pat LLVS rekomenduoja
Adiga, Aravind. Baltasis tigras. Iš anglų k. vertė Zigmantas Ardickas. Vaga, 2009.
Conroy, Pat. Pajūrio muzika. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
Shah, Tahir. Kalifo rūmai: metai Kasablankoje. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. Tyto alba, 2009.
Sjón. Baldras, Šešėlio sūnus: sakmė. Iš islandų k. vertė Rasa Baranauskienė. Apostrofa, 2009.
Auksas kišenėje: šiuolaikinės slovėnų novelės. Iš slovėnų k. vertė Laima Masytė. RS leidykla, 2009.
Zeh, Juli. Ereliai ir angelai. Iš vokiečių k. vertė Jūratė Dikšaitė, Indrė Klimkaitė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
2009 m. lietuviškai pirmąkart išleista klasika
Austen, Jane. Protas ir jausmai. Iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė. Alma littera, 2009.
Beckett, Samuel. Teatras: dramų rinkinys. "Baltų lankų" leidyba, 2009. Vertė Giedrius Gabrėnas, Antanas Gudelis, Dovydas Judelevičius, Raimonda Murmokaitė, Rolandas Rastauskas, Saulius Repečka.
Bourget, Paul. Mokinys. Iš prancūzų k. vertė Dalia Lenkauskienė. Vaga, 2009.
Bulgakovas, Michailas. Pono de Moljero gyvenimas; Teatrinis romanas. Iš rusų k. vertė Alicija Žukauskaitė. Mintis, 2009.
Bunyan, John. Piligrimo kelionė. Iš anglų k. vertė Asta Kavaliauskaitė. Reformatų literatūros centras, 2009.
Calvino, Italo. Mūsų protėviai: romanų trilogija. "Baltų lankų" leidyba, 2009. Turinys: Perplėštas vikontas / iš italų k. vertė Audrius Musteikis. Baronas medyje / iš italų k. vertė Valdas V. Petrauskas. Nesantis riteris / iš italų k. vertė Asta Žukaitė.
Dickinson, Emily. Pusiaudienio krantai = The banks of noon: eilėraščių rinktinė. Iš anglų k. vertė Sonata Paliulytė. Rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Ekelöf, Gunnar. Duok man sapnų, kad gyvenčiau: eilėraščiai. Iš švedų k. vertė Zita Mažeikaitė. Homo liber, 2009.
Euripidas. Tragedijos: Trojietės, Hekabė, Andromachė. Iš senosios graikų k. vertė Henrikas Zabulis. Mintis, 2009.
Galsworthy, John. Šiuolaikinė komedija. Trilogijos 3 dalis: Gulbės giesmė. Iš anglų k. vertė Irena Balčiūnienė. Vaga, 2009.
Gary, Romain. Moters šviesa. Iš prancūzų k. vertė Violeta Tauragienė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
Goethe, Johann Wolfgang. Pasakos. Iš vokiečių kalbos išvertė ir įvadą parašė Alfonsas Tekorius. Gimtasis žodis, 2009.
Gombrowicz, Witold. Transatlantas. Iš lenkų k. vertė Irena Aleksaitė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
Hamsun, Knut. Misterijos: romanas. Iš norvegų k. vertė Eglė Išganaitytė. Tyto alba, 2009.
Hofmannsthal, Hugo von. Moteris be šešėlio: apsakymai. Iš vokiečių k. vertė Vilija Gerulaitienė, Laurynas Katkus, Zita Mažeikaitė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
Maugham, William Somerset. Skustuvo ašmenys. Iš anglų k. vertė Rasa Drazdauskienė. Tyto alba, 2009.
Maugham, William Somerset. Anuomet ir dabar. Iš anglų k. vertė Ramutė Rybelienė. Margi raštai, 2009.
Maupassant, Guy de. Mėnesiena: novelių rinkinys. Iš prancūzų k. vertė Ramutė Ramunienė. "Baltų lankų" leidyba, 2009.
Musil, Robert. Svajokliai: trijų veiksmų pjesė. Iš vokiečių k. vertė Rūta Jonynaitė. Apostrofa, 2009.
Poetinė Eda. Iš senosios islandų k. vertė Aurelijus Vijūnas. Aidai, 2009.
Renard, Jules. Ručkis: apysaka. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. Kronta, 2009.
Rilke, Rainer Maria. Rožės = Les roses: eilėraščių ciklas. Iš prancūzų k. vertė Vladas Braziūnas. Apostrofa, 2009.
Shakespeare, Williams. Sonetai. Vertė Sigitas Geda. Žara, 2009.
Silko, Leslie. Ceremonija. Iš anglų k. vertė Violeta Tauragienė. Rašytojų sąjungos leidykla, 2009.
Solženicynas, Aleksandras. Vėžininkų korpusas: apysaka. Iš rusų k. vertė Nida Norkūnienė, Marius Norkūnas. Žara, 2009.
Tammsaare, Anton Hansen. Tiesa ir teisingumas: romanas. Iš estų k. vertė Danutė Sirijos Giraitė. Vaga, 2009.
Zamiatin, Jevgenij. Mes. Rromanas. Iš rusų k. vertė Irena Potašenko. Kitos knygos, 2009.
LLVS
2010-04-19