Įprastu laiku, antrąjį „Poezijos pavasario“ antradienį, šiemet – gegužės 25-ąją, Rašytojų klube vyko Moksleivių poezijos skaitymai „Augame kartu su eilėraščiu“. Savo kūrybą skaitė 26 moksleiviai. Pusė jų – pradinukai. Kaip ir kasmet, skaitymuose trūko dvyliktokų, mat skaitymai, kaip ir kasmet, sutampa su baigiamaisiais egzaminais. Renginį vedė Juozas Šalkauskas, moksleivių kūrybą vertino Zita Mažeikaitė, Laurynas Rimševičius ir Benediktas Januševičius.

       Skaitymų nugalėjota tapo ir teisę skaityti baigiamajame „Poezijos pavasario“ vakare, tarp kitų festivalio laureatų, įgijo Ieva Astromskaitė, Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos vienuoliktokė. Dėl šios laureatės komisija sutarė vieningai. Moksleivių vertintojai taip atkreipė dėmesį į Tadą Zaronskį, Šarūną Grigonį ir Rasą Sederavičiūtę. Iš mažųjų eiliuotojų komisija išskyrė Ievą Petkutę.

       Beje, L. Rimševičius ryžosi trumpai aptarti kiekvieno skaičiusiojo kūrinius. Jis oponavo Z. Mažeikaitei dėl eilėraščių apie mamą ir Lietuvą, teigdamas, kad tai patys geriausi eilėraščiai.

       L. Rimševičiui labai patikusi Agnė Vaičeliūnaitė, nes rimuoja. Palinkėjo rimuoti ir toliau.

       Neringos Krikščiūnaitės, paskelbusio eilėraštį „Aš ir Stenlis“ klausė, kas yra Stenlis? Autorė paaiškino, kad Stenlis yra Antano Škėmos „Baltos drobulės“ personažas.

       Iš Gertrūdos Stangvilaitės skaitymo L. Rimševičiui įsiminė tik tai, kad ši skaitė labai įsijautusi. Tačiau jos žodžiai neįstrigo atminty.

       Viktorija Jurgelevičiūtė buvo pagirta, nes „nuostabiai valdo haiku“.

       Modestą Kačerauską Laurynas pasikviestų į savo vakarėlį. Visi penki minėti eiliuotojai atvyko iš Pasvalio P. Vileišio gimnazijos.

       Šarūno Grigonio (Kauno Eigulių vidurinė mokykla) frazę „gyvenimas nuostabus, nes kelia nuostabą“ siūlė paskelbti „Poezijos pavasario šūkiu.

       „Tikriausiai daug kas renka persikus mėnulyje, ar ne?“ – toliau klausė L. Rimševičius.

       „O kokio dydžio žmogus, palyginus su medžiu? Kuris didesnis?“ – kreipėsi į Simoną Bernotą, Vilniaus Sietuvos vidurinės dešimtoką. Šis atsakė filosofiškai: „Priklauso nuo to, kaip pažiūrėsi.“

       Ko buvo paklaustas Tadas Zaronskis ir ką atsakė į klausimą, tikriausiai suprantama tik jam vienam. Tebūnie.

       „Kai skrendi dangumi, tikriausiai niekas negali pakišti kojos“, – tai žodžiai, skirti Rasai Sederavičiūtei, Nemenčinės Gedimino gimnazijos dvyliktokei.

       Na, o geriausias, L. Rimševičiaus nuomone, eilėraštis – apie pataršką. Galop paskaitė vieną eilėraštį apie močiutes. Jis skambėjo išties gražiai. Nenurodė autoriaus. Tačiau padėjo už eilėraštį.

       Visi skaitymų dalyviai, moksleiviai, jų mokytojai ir tėvai, tapo apdovanoti knygomis, kurių nepagailėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, „Nemunas“, „Alma littera“, „Baltos lankos“, „Vaga“, „Kronta“, „Tyto alba“, „Žuvėdra“, „Versus aureus“, Homo liber“, „Andrena“, „Žara“, „Apostrofa“, „Muzikos barai“ ir kiti.

       Benediktas Januševičius

       tekstai.lt

       2010-05-26