Loreta Jakonytė „Karvės kuolas Pilies gatvėje“,
nauja mokslinių monografijų serija „In brevi“
LLTI pradeda leisti naują mažųjų mokslinių monografijų seriją „In brevi“, skirtą pristatyti šiuolaikinės lietuvių literatūros autorių kūrybai. Pirmoji šioje serijoje – Loretos Jakonytės monografija apie Renatos Šerelytės kūrybą. Šia studija siekiama aptarti ligšiolinę Šerelytės kūrybos visumą, siekiant pasiaiškinti jos skleidžiamas reikšmes, temų ir problemų spektrą, kertinius pasaulėvaizdžio dėmenis, literatūros ir rašytojo sampratą. Nagrinėjamos bemaž visos Šerelytės raiškos sritys ir žanrai: proza (novelės, romanai, esė), kūryba vaikams (poezija, pasakos, istorinės apysakos), literatūros kritika (recenzijos, apžvalgos), publicistika. Ši mažoji monografija, anot jos autorės, laikytina dialogišku skaitytojo amžininko atsaku, kylančiu iš patirties sutapimų ir nuostabos, kad kartu gyvenamas laikas gali būti pamatytas kitaip.
Knygos pristatymas Vilniaus knygų mugėje – vasario 17 d. 17 val. Konferencijų salė 5.5.
Czesław Miłosz „Poezijos liudijimas. Šešios paskaitos apie mūsų amžiaus skaudulius“,
iš lenkų kalbos vertė Brigita Speičytė ir Mindaugas Kvietkauskas, eilėraščius vertė Mindaugas Kvietkauskas
2011-uosius UNESCO paskelbė Czesławo Miłoszo metais – būtent šiemet sukanka 100 metų nuo Miłoszo gimimo. Ta proga pirmąkart lietuviškai išleidžiamos šešios Nobelio premijos laureato paskaitos, 1981–1982 metais skaitytos Harvardo (JAV) universitete. Paskaitų objektas – poezija, toji kūrybos sritis, kuriai pakviestasis lektorius atstovauja. Miłoszo paskaitos – tai poezijos liudijimai, arba įdomūs svarstymai, kuriuose atsiskleidžia laisvo žmogaus, nesigėdijančio, bet ir nesigiriančio savo paveldu požiūris, išvengiantis Rytų ir Vidurio europiečiams neretai būdingo „pataikavimo Vakarų intelektualiniams papročiams“. Kultūrinis ir istorinis kontekstai, atsiskleidžiantys Miłoszo paskaitose, gražiai „iliustruojami“ jo paties eilėraščiais ir jų komentarais.
Knygos pristatymas – vasario 17 d. 15 val. Konferencijų salė 5.5.
Tomas Venclova „Visi eilėraščiai (1956–2010)“ kartu su kompaktine plokštele,
serija „Gyvoji klasika“
Šioje knygoje publikuojami per daugiau nei pusę amžiaus parašyti Tomo Venclovos eilėraščiai, kuriuos pats autorius „laiko vertais skelbti“. Eilėraščiai knygoje dėstomi chronologiškai nuo 1956 iki 2010 metų. Beveik kiekvieną eilėraštį palydi autoriaus komentaras – tai itin retas atvejis. Teigdamas, kad „svarbiausia, kas man rūpi poezijoje – prasmė“, T. Venclova pastebi, kad užuominas, citatas ir nuorodas išnarpliojantys komentarai gali duoti naudos. Sykiu, komentarai gal atskleis ir kai kurias poeto „biografinio romano“ detales – ne todėl, kad jos būtų savaime įdomios, o todėl, kad padeda geriau suprasti eilėraščius – tvirtina poetas. Kartu su beveik 200 eilėraščių pateikiama ir kompaktinė plokštelė, kurioje paties poeto įskaityti eilėraščiai.
Knygos pristatymas – vasario 18 d. 18 val. Forume.
„Nepaklusęs laikui: atsiminimai apie Vytautą Kubilių“,
sudarė Donata Mitaitė
Knygoje publikuojami daugiau nei pusšimčio žmonių atsiminimai apie vieną ryškiausių asmenybių XX a. lietuvių literatūrologijoje ir kritikoje – Vytautą Kubilių. Atsimenančiųjų laukas itin platus – šeima, draugai, kolegos, bendraminčiai ir bendražygiai. Kaip teigia knygos sudarytoja Donata Mitaitė, „ši atsiminimų knyga nors ir labai fragmentiškai aprėpia beveik visus sovietmečio metus ir pusantro nepriklausomybės dešimtmečio.” Iš skirtingų ir įvairiaspalvių atsiminimų nuotrupų, nepaisant jų panegririkos, susidėlioja nuoseklus ir daugiabriaunis Vytauto Kubiliaus paveikslas, kurio žodinę raišką papildo gausi nuotraukų galerija.
Knygos pristatymas – vasario 20 d. 13 val. Forume.
Nerijus Brazauskas „XX a. lietuvių modernistinis romanas: raidos ir poetikos linkmės“,
serija „Ars critica“
Monografijoje, nagrinėjant XX amžiaus lietuvių modernistinius romanus, aiškinamasi, kokia istorinė lietuvių modernistinio romano raida, kokiais literatūriniais sprendimais kuriamas meninis pasaulis, kas veikė autorių kūrybinius sumanymus, kaip kito vertinimas istorinėje perspektyvoje. N. Brazausko dėmesio lauke – žymiausi lietuvių autorių romanai nuo Igno Šeiniaus „Kuprelio“ iki Mariaus Ivaškevičiaus „Istorija nuo debesies“, arba nuo tarpukario, išeivijos iki (po)sovietinės Lietuvos. Šioje studijoje pirmą kartą siekiama išskirti atskirą lietuvių literatūrologijos objektą – modernistinį romaną, o kartu ir pasiūlyti vieną iš galimų modernistinio romano teorinių koncepcijų.
Laurynas Katkus „Tarp Arkadijos ir Inferno:
tremtis Johanneso Bobrowskio ir Alfonso Nykos-Niliūno lyrikoje“,
serija „Ars critica“
Ši studija – tai vienas pirmųjų bandymų sistemiškai analizuoti tremties temą vieno iškiliausių išeivijos literatūros atstovų Alfonso Nykos-Niliūno kūryboje platesniame, visų pirma Vidurio Europos, kultūriniame kontekste. Niliūno „porininkui“, vokiečių poetui Johannesui Bobrowskiui (kurį su Lietuva sieja glaudūs saitai) skirtoje dalyje naujai iškeliama tremties patyrimo svarba ne tik Bobrowskio lyrikai, bet ir jo estetinėms bei etinėms pažiūroms. Lyginamoji dviejų panašaus amžiaus, likimo ir kultūrinės aplinkos autorių kūrybos studija leidžia klausti ir domėtis žymiai platesniu kontekstu – Vidurio Europos literatūrų sąsajomis.
Gitana Notrimaitė „Atminties imperatyvai. Lietuvos istorijos mitologinimas Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezijoje“,
serija „Ars critica“
Monografijoje pirmą kartą poetų Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezija, intriguojančiai pratęsianti Maironio įtvirtintą istorijos įprasminimo tradiciją, tyrinėjama istorijos mitologinimo aspektu. Kai kurie knygoje aptariami jų eilėraščiai nėra publikuoti, o kai kurie ir paskelbti dėl vienokių ar kitokių priežasčių sulaukė menko tyrinėtojų dėmesio. Siekiama išsiaiškinti kaip tos pačios kartos poetų kūryboje transformuojasi istoriniai pasakojimai, koks poetinių siužetų santykis su didžiuoju tautos istorijos mitu. Studijoje lyginami dviejų kūrėjų meniniai pasaulėvaizdžiai: aprašomos pasikartojančių figūrų reikšmės ir jų metaforizacijos principai, išryškinami asmeninės poetinės mitologijos ir Lietuvos istorijos sampynos bei savęs artikuliacijos būdai.
Ars critica serijos knygų pristatymas – vasario 18 d. 17 val. Forume.
Antanas Baranauskas „Anykščių šilelis (Anykszczũ sziłẽlys)“, prieš 150 metų sukurtą poemą pristatė ir įbalsino Skirmantas Valentas
Šiame „Gyvosios poezijos“ serijos leidinyje pristatomas ne mums taip įprastas bendrine kalba parašytas A. Baranausko poemos variantas, o tarminis (būtent rytų aukštaičių, anykštėnų tarme užrašytas) tekstas, kurį įskaitė Šiaulių universiteto profesorius Skirmantas Valentas. Į šį poemos perskaitymą derėtų žiūrėti kaip į labai atsargų bandymą mėginti įsiklausyti į pusantro šimto metų senumo garsus. Tarminiame variante poemos grožis atsiskleidžia ypatingai, skaitymas balsu leidžia jį kitaip suvokti.
Knygos pristatymas – vasario 20 d. 12 val. Konferencijų salė 5.5.
Lietuvių liaudies dainynas t. XXI, Karinės – istorinės dainos 6, parengė Kostas Aleksynas, melodijas parengė Živilė Ramoškaitė
Šiame dainyno tome publikuojamos Partizanų dainos. Po Tarybų Sąjungos–Vokietijos karo, vykstant partizaniniam karui, žiaurioje bolševikinėje realybėje atsirado nauji dainuojamosios tautosakos kūriniai, kurie, nuoširdžiais žodžiais kurdami tikrovišką meninį vaizdą, kartu padėjo lengvinti patiriamų išgyvenimų naštą. Šios dainos radosi ir intensyviai gyvavo ištisą dešimtmetį – deja, slapčia, nes už jas grėsė ilgi kalėjimo bei lagerių metai, o neretai – ir mirtis. Ilgą laiką laikytos pasyvioje atmintyje ir giliai slepiamuose sąsiuviniuose ar lapeliuose, jos iš naujo prisimintos ir imtos rinkti atgavus Lietuvos nepriklausomybę.
Knygos pristatymas – vasario 17 d. 14 val. Forume.
Literatūros enciklopedija mokyklai
Šiame enciklopediniame leidinyje, parengtame gausaus būrio literatūros mokslininkų, pristatomi ir aptariami svarbiausi literatūros reiškiniai: literatūros teorijos terminai ir sąvokos, pasaulinės ir lietuvių litertatūros autoriai, jų kūryba, svarbiausi kultūriniai kontekstai, meno srovės ir judėjimai. Leidinys rekomenduojamas ne tik mokiniams (knyga atitinka bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo programą), bet ir aukštųjų mokyklų studentams ir visiems skaitantiems. Ypač daug informacijos ras tie, kuriems literatūra rūpi ne tik kaip mokymosi objektas.
Knygos pristatymas – vasario 19 d. 13.30 val. Rašytojų kampe.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitės, Raštai, 5 t. (Laiškai 1906–1944),
sudarytoja Dalia Palukaitienė
Atgaivintas Raštų serijos leidimas!
Knygos pristatymas – vasario 20 d. 14 val. Salė 5.5.
ELEKTRONINĖ KNYGA! „Mano tėvynė – prie jo širdies“:
Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai“,
parengė ir iš vokiečių k. vertė Vaidas Šeferis
LLTI pristato savo pirmąją elektroninę knygą – tai pirmąkart lietuviškai išleidžiamas, iš vokiečių kalbos išverstas Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, tautos patriarcho Jono Basanavičiaus žmonos, dienoraštis ir laiškai. Knygoje publikuojami Basanavičienės tekstai, parašyti 1883–1890 metais (greta vokiškojo originalo pateikiamas lietuviškas vertimas). Šis laikotarpis rėmina ir apima visą J. Basanavičiaus santuokinį gyvenimą: 1883 metų rudenį Prahoje jis susipažįsta su savo būsimąja žmona Ele, kurią veda 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje. Po beveik penkerių santuokos metų, 1889 m. vasario 28 d. Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė, pralaimėjusi kovą su džiova, miršta Lomo mieste, Bulgarijoje.
LLTI
2011-02-13