Balanžio 28 d. (ketvirtadienį), 16 val., Kritikų klubas kviečia į diskusiją su leidėjais, kurioje bus kalbama apie kritikos vietą šiandienėje knygų rinkoje, leidėjų poreikius ir galimybes bendradarbiauti. Diskusija vyks LLTI.
Grožinės literatūros leidėjai, platintojai ir literatūros kritikai turi bendrus siekius – literatūros skaitymo skatinimą, knygų ir skaitymo kultūros populiarinimą. Leidėjai, platintojai ir kritikai veikia literatūros lauke kurdami autorių hierarchijas, įtakodami autorių prestižą, dalyvaudami konkurencinėje kovoje dėl vienokių ar kitokių estetinių ar ideologinių vertybių įtvirtinimo.
Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad leidėjai ir kritikai gyvena tarsi atskiruose pasauliuose, jie mato ir kalba apie skirtingas lietuvių literatūras, o dialogo tarp literatūros kritikų ir leidėjų bei platintojų trūksta. Priešingai, atrodo, kad esama prislopintos įtampos, nenoro diskutuoti.
Tyliai kalbama apie užsakomąsias recenzijas. Kritikai dalyvauja knygų pristatymuose, sutiktuvėse, bet nuogąstauja, kad jų vaidmuo tėra tik butaforinis, kad viešumoje tikrų diskusijų nevyksta, o dominuoja giriamasis tonas. Kaip suskurti erdvę, kurioje vyktų tikra diskusija apie literatūrą bei vertybes, kuri būtų naudinga tiek leidėjams, tiek skaitytojams, tiek visai literatūrai?
Akivaizdu, kad kuo daugiau diskusijų apie rašytojus, kuo daugiau polemikų, priešingų vertinimų, tuo literatūra prikaustytų daugiau dėmesio. Leidėjai ir platintojai turėtų būti suinteresuoti stipria kritika, kuri provokuotų ir dalyvautų polemikose, kritikai turėtų laukti stiprių leidėjų, kurie ryžtųsi leisti knygas, turinčias išliekamąją vertę.
Kritikų klubas kviečia leidėjus, kritikus ir knygų platintojus prie vieno stalo apsvarstyti bendras problemas, ir paieškoti sprendimų.
Kokią vietą šiandien užima literatūros kritika knygų rinkoje?
Kokių kritikos formų pasigenda leidėjai? Ar leidėjų požiūriu, literatūros kritika šiandien attlieka tarpininkavimo tarp skaitytojo ir rašytojo bei leidėjo funkciją? Ar ją perima kiti informacijos kanalai?
Ar gali leidėjai ir kritikai veikti kartu ar jie aprioriškai labiau linksta į priešingas puses (ekonominis ir simbolinis kapitalas, masinis ir elitinis skaitytojas ir pan.)?
Ar turi kritika atsižvelgti į leidėjų situaciją, kurioje jie priversti derinti kultūrinius ir ekonominius interesus?
Skaitymo skatinimu, informavimu apie knygas kiekvienas leidėjas užsiima atskirai. Ar įmanoma būtų kooperuotis keliems leidėjams, platintojams, žiniasklaidai, kritikams ir dirbti kartu siekiant kokybiškos ir patrauklios informacijos bei vertinimų? Kokios galėtų būti konkrečios bendradarbiavimo formos?
Ar kritikui įmanoma suderinti principingą vertinimą su užsakovo (žiniasklaidos arba leidėjo) numanomais pageidavimais?
Ar galima daugelį problemų, pvz., kad neturime stiprių televizijos ir radijo laidų apie literatūrą, literatūrinių leidinių, paaiškinti tik rinkos mažumu? Kokia yra kitų nedidelių šalių patirtis?
LLTI
2011-04-21