Accessibility Tools

 

Gegužės 8-ąją Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyko poetės Bronislavos Liniauskienės-Rimkevičiūtės sukaktuvinis vakaras ir naujos poezijos rinktinės „Kregždės praauga dangų“ sutiktuvės.

 

B. Liniauskinė gimė 1923 m. kovo 20 d. Žilionių kaime, Radviliškio rajone. Kurti pradėjo dar būdama trečioje klasėje. Ji savo eiles skaitė literatūriniuose moksleivių vakaruose kartu su V. Mačerniu, P. Aukštikalnyte-Jokimaitiene, G. Jokimaičiu, P. Dreviniu, E. Matuzevičiumi. Baigusi universitetą, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Kretingos pirmojoje vidurinėje mokykloje.

 

 Poetė, be sukaktuviniame vakare pristatytos poezijos rinktinės, dar yra išleidusi penkis poezijos rinkinius ir knygelę vaikams. Pasak vakaro vedėjo rašytojo Rimanto Černiausko, 1986 m. vykusiame rašytojų ir jaunųjų rašytojų seminare Nidoje iš svarstytų kūrinių Bronės Liniauskienės eilėraščiai buvo pripažinti geriausiais. Tuomet Vytautas Kubilius poetės kūrybą apibūdino kaip kupiną vidinio susikaupimo, filosofinio susimąstymo bei kalbančią labai tyra kalba.

 

Pati autorė minėjo, kad poezija – tai jos antras gyvenimas, kuris kryžiavosi su mokytojavimu. Poezija jai padeda pailsėti, pabūti su savimi. „Be poezijos būčiau nemokėjusi gyventi“, – sakė poetė.

 

Sukaktuviniame vakare dalyvavusi literatūrologė Žydronė Kolevinskienė aptarė B. Liniauskienės naujos rinktinės eilėraščius. Anot jos, poetės pagrindiniai kūrybos šaltiniai – vaikystės pasaulio įspūdžiai, glaudus ryšys su gamta. Eilėraščiuose viena iš vyraujančių temų – tauta ir Tėvynė, išaukštinamas žmogaus ryšys su gimtąja žeme. Poetės kūryboje atsispindi ir skaudi Lietuvos praeitis – okupacija, tremtis. Ypač poetinę mintį traukia etinės dorovinės vertybės, eilėraščiuose daug apmąstymų. Kadangi poetė kilusi iš Aukštaitijos, o vėliau apsigyvenusi Žemaitijoje, jos kūryboje gausu šių abiejų regionų atspindžių. Moteris vaizduojama žemaitišku aspektu – užsispyrusi, stiprios valios, nepasiduodanti, tačiau giliai širdyje jautri, tik to neparodanti. Eilėraščiuose vyrauja tamsuma, nesustojantis, viską keičiantis gyvenimo laikas, tačiau pro tą tamsumą šviečia ir vilties žiburėlis. Ž. Kolevinskienės nuomone, linijinis laiko bėgsmas užkoduotas ir rinktinės pavadinime „Kregždės praauga dangų“. 

 

Vakaro metu prisiminimais dalijosi poetės buvę mokiniai – poetė Elena Karnauskaitė ir Antanas Stanevičius, kuris taip pat yra ir rinktinės leidėjas, apie mamos kūrybą kalbėjo ir B. Liniauskienės sūnus poetas Jonas Liniauskas. Susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti fleitininko Andriaus Radziukyno atliekamos muzikos bei aktorės Irenos Plaušinaitytės skaitomų jubiliatės eilėraščių.  

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 6 (birželis)