Accessibility Tools




Savęs pripažinimas nesukels visuotinio. Netgi

dėmesio. Poezija žvėrėja, žaisdama principais.

Mums to nereikia.

 

PRIELAIDA PEIZAŽUI – I


1.

moterys basos

atgrasios

gėda ir atilsis

puolusių moterų

Akys –

– – – – – – – – –

stogai varvantys

gėlės

ir debesys

puolusių moterų

kojos

ir ašaros

basos

 

 

2.

lango rėmuos

išverstapilvės

sugedusios

juodosios moterys

genančios

nuodėmę į kilpą

dorybės toreadorui

degeneracijos vardan

 

 

3.

pareigą menančios

tylios

bedantėm burnom

vapančios

moterys

aklos mačiusios

eketę vasarą

varnų lesamą

taką

smėliu užbarstytą

vakarą

 

 

4.

besikasančios

vykusiai nuogos

ir šlapios

liežuviais gyvačių

moterų Akys

karpo

ryja

ir prašo – – – – –

– – – – už ačiū

 

 

5.

plyšusias skepetas

plaukus

laidančioms grabenėm

pešančios

derlių

didžiakrūtės moterys

molį minkančiom

rankom

kvepiantį rytmetį

skalbiančios

sermėgas

 

 

6.

šakar makar

už kampo

su rūpesčiu klegančios

moterys

dingusį vilkina

laiką – – – – – – –be reikalo

neša

trobon ir

verpia

ašarom laisto

 

 

7.

lakančios vyną

kalės

kalenančios dantenom

lekiančios

klėtin bestogėn

virš skliauto

skylėto

– – – – – – –

ir krykštauja

moterys kalės

be vardo

su ženklu

tarpukojy

spindinčiu

– – – – – –


Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.



 

PRIELAIDA PEIZAŽUI – II

 

1.

žūsta ikrai

nuo nemigos

ištinusiom galvom

žvynų užpiltinėje

Smarvė.

 

 

2.

dienoraščio veide

nematau

nei savęs nei

motinos siuvinio

tik žuvies Akis

viską supranta

 

 

3.

sūdytos žuvies

tvaikas

sapne nerandančio

išvietės

kūdikio baimė

 

 

4.

neršiančios žuvies

laimikio godos

tinkluose laimę buria

Vilties gatvėj

 

 

5.

lauknešėlis motinos

rankom

alkiui išbūrė likimą

skrudintosduonos

pluta

 

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.


 

 

***

karvės

be žado ne

moterys

žada ne

gegės

ne saulę pasaulio

išdžiūvusia gerkle

ne dvasią pasėtą

tarp mėtų

ne dangų

lavonės akim

su karvių bliovimo

gradacijom klevo

unksmėj

vakarėjant žilam

piligrimui pavėsy

moters sterblėje

 

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.

 

 

 

***

Veidą paslėpsiu

stropiai

žinia

nepraustą gali užuosti

kol kas

mano kuprinėj

ruduo

girto pėdoj

Drėgna – – – –

 

mergaite

o kur tavo dalgis –

krūmuose...

 

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.


 

 

RITUALAS (senoviškai)


Šūviai driokstels

rytinės alėjos

kampuos

nutūpę varnėnų būriai

tykantys gentainiai

vartų pašonėj

ragins lietų

prie stalo

skambančiom vaišėm nusėto.

 

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.


 

 

RADINYS

 

Išpo raukšlių

žaginio išslydęs

šapas tikrojo

veido spalvos nedažyto

gyvenimo pievoj 


Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.


 

 

 

KALBINIMAS

 

Klaidų lenta

mano saujoje

negyvas pasaulis

žinojimu kvailio

žingsniavimas išgydys

pirmo sakinio ženklą.

 

Įžanga: Jaunųjų poetų kūrybos almanachas. – Vilnius, 1994.