Venclova Tomas

Tomas Venclova (g. 1937) – poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, 2000 m. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas. Vilniaus universitete baigė lituanistikos studijas, dirbo istorijos institute, dėstė VU. Debiutavo mokslo populiarinimo knyga „Raketos, planetos ir mes“ (1962 m.). Pirmoji poezijos knyga – „Kalbos ženklas“ (1972 m.). Nuo 1976 m. – Lietuvos Helsinkio grupės narys. 1977 m. emigravo į JAV, nuo 1980 m. – Yale’io universitete New Havene slavų literatūros profesorius. Vakaruose buvo išleistas jo poezijos rinkinys „98 eilėraščiai“ (1977), susidedąs iš eilėraščių, buvusių „Kalbos ženkle“, ir niekur nespausdintos poezijos. 1978 m. už šį rinkinį jam buvo įteikta Vinco Krėvės literatūrinė premija. 1979 m. išleista jo poezijos vertimų knyga „Balsai“. T. Venclova – Liublino universiteto garbės daktaras (1991), Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos Seimų parlamentinės asamblėjos (2002) premijos laureatas. („Pasienio žmogus“, 2001), 2005 m. už knygą „Sankirta“ poetas gavo Jotvingių premiją. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV). T. Venclovos poezija priklauso disciplinuotos (arba įcentrinės) poezijos tipui. Tai „pertrūkis tikrovėje“, pasaulio išsakymas, chaotiškiems jo pavidalams suteikiant formą, įvardijant nematomus tikrovės ryšius. Kaip ir rusų akmeistus, poetą žavi realybės formos, kurios poetiniame pasaulyje tampa prasmės buveine. Kultūra, iš Antikos einanti jos tradicija („lotyniškas balsas pasaulio burnoj“) T. Venclovai yra tobulumo matas, poetinės kūrybos ištakos. Jo poezija yra metapoetiška; tai liudytų subtekstų bei intertekstų žaismas ir viena esminių kūrybos problemų – kalbos ir tikrovės santykis. Kalbos problema suteikia T. Venclovos kūrybai giliai slypinčią metafizinę plotmę.

Apie Tomą Venclovą ir jo tekstus
Tomas Venclova ginčijasi su politika ir lemtimi (interviu, 2007)
Tomas Venclova apie namus, tikėjimą, mirtį ir poezijos gimimą (interviu, 2006)
Marie Clare. Tomo Venclovos brangakmenių skrynelė (Tomas Venclova. Kitaip, 2006)
Dainius Juozėnas. Vilniaus vardynas (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Vytautas Toleikis. Vilniaus vardai pagal Tomą Venclovą (Tomas Venclova. Vilniaus vardai, 2006)
Agnostikas su tikėjimo potencialu. Poetas Tomas Venclova atsako į rašytojos Jurgos Ivanauskaitės klausimus (2005)
Gal šiek tiek ir jotvingis. 2005 m. Jotvingių premijos laureatą Tomą Venclovą kalbina Liudvikas Jakimavičius (2005)
Edvardas Čiuldė. Nauji įspūdžiai senųjų kontekste (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Nida Gaidauskienė. Išlikti (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Donata Mitaitė. Atšiaurus Tomo Venclovos eilėraščių pasaulis (Tomas Venclova. Sankirta, 2005)
Tautvydas Nemčinskas. Tomo Venclovos „Sankirtos“ kodai: „Akimirkų suma prilygsta sielai...“ (2005)
Vytautas Ambrazas. Tomas Venclova italų kalba (Tomas Venclova. Cinquantuno poesie e una lettera, 2003)
25 Tomo Venclovos atsakymai į tiek pat Lauryno Katkaus klausimų (1999)
Liūtas Mockūnas. Paskutinieji iš Lietuvos. Tomas Venclova (1997)
Vytautas Kubilius. Perskeltos literatūros integracija. Tomas Venclova (1996)
Tomo Venclovos interviu laiške Aušrai Stanaitytei (1995)
Rimvydas Šilbajoris. Pastabos apie Tomo Venclovos kūrybą (1992)
Neviltis yra vilties forma. Su poetu Tomu Venclova kalbasi Bronisławas Majus (1990)
Algirdas Landsbergis. Tomą Venclovą pasitinkant (1977)

Tomo Venclovos tekstai