Kita vėlyvųjų dainų ypatybė, verčianti abejoti jų sociokultūriniu vertingumu, – neretai žemas meninis tekstų lygis. Sakytum, kuo labiau idėjiškai angažuotos – tuo labiau grafomaniškos, nenušlifuotos, neoriginalios, tiesmukos eilės. Bet savo raiška, bent jau žiūrint mažaraščio kaimiečio akimis, jos artimos bažnytiniam pamokslui ir straipsniams periodikoje – rašto žanrams, kurie teigia svarbius ir teisingus dalykus.
       Senojo baudžiavinio kaimo kultūroje dainų sociokultūrinis statusas neabejotinai svarbus: tai apeiginės dainos, lydinčios ritualus, telkiančios bendruomenę ir išreiškiančios kolektyvinius vertinimus bei pasaulėvoką. Tiesa, dainų normatyvinė, reguliuojanti funkcija nėra išskirtinė, tai visos senosios tautosakos bruožas. XIX a. situacija ima keistis: žmonėms vis svarbesnis tampa religinis tekstas, užrašytas, spausdintas žodis. Kaimo aplinkoje vis daugiau dainuojama literatūrinės kilmės dainų, kurios plinta ir nuorašais, ir kaip tik jos tematika ir problematika bei iš dalies meniniu stiliumi artėja prie autorinės poezijos ir tuo metu populiariojoje spaudoje dominuojančių temų, vertinimų, aktualijų. Dainų statuso iškirtinumas tautosakos žanrų sistemoje gana vėlyvas ir dėl to, kad jos perima iš to meto dominuojančios rašto tradicijos įtaigos retoriką bei pačius socialinio, moralinio teisingumo reikalavimus. Pasakojamojoje ir smulkiojoje tautosakoje ryškesnis socialinės realybės fiksavimas nei normos teigimas, tvirtinimas.
       Vertinant pagal H. Jason teoriją, vėlyvosios lietuvių dainos įgyja aukštesnio statuso tekstų bruožų: tai neretai užrašomas, sukurtas, išmoktas, perduotas autoritetų diskursas. Ar jis komentuoja literatūros tekstus? Dažniausiai ne, tik referuoja. Dainos tekstu prabyla pats autoritetas – adresantas: „Geresni buvo meteliai, / Geriau gyveno žmoneliai. / Kol baimę Dievo turėjo, / Visur visiems gerai dėjos, / Gražiai gyveno. // Laimė buvo ant laukelių, / Ne tiek buvo neprietelių, / Visi viens kitą mylėjo, / Į svečius užprašinėjo, / Meiliai vaišino“, LLD XVI 409; „Pradedu mislyti, / Dainełį rašyti, / Idant kožnas vienas / Turi išmanyti. // Tas dainas puikybės / Ir žodžių ščyrybės / Noriu apznaimunti / Par savo išmintį“, LLD XVI 614.
       Dainų statuso iškilimą liudija jų normatyvinės retorikos kaita – ji vis artimesnė religinei didaktinei literatūrai. Stiprėjanti dainų intencija teigti, tvirtinti požiūrį, tiesą, socialinę poziciją.
       Kaip tik dainose iš visų folkloro žanrų pasigirsta pilietiškumo gaidos ir deklaruojamas naujas tautinis religinis identitetas. Vėlyvosios dainos kreipiasi nebe į savo šeimos, artimiausios aplinkos žmones, bet į kitą socialinį sluoksnį ar į naują platesnę socialinę grupę, susitelkusią dėl bendro tikėjimo, tautybės idėjų. Vėlyvosiose dainose ne taip jau retas kreipinys „lietuvis“, „krikščionis“, o didaktinėse – kreipinys „mieli broliai ir sesutės“ greičiau nurodo į parapijiečius, blaivybės draugijos narius nei į kaimo mergeles ir bernelius.
       Vėlyvųjų dainų socialinės tematikos amplitudė išskirtinai plati – nuo tradicinių šeimos santykių apdainavimo iki kritiškos žmonių ydų pajuokos, kintančių socialinių santykių, papročių apmąstymo, nuo madingos išvaizdos pasmerkimo iki gąsdinimo pragaro kančiomis, nuo kitataučių pajuokos iki tautinių idėjų. Šios dainos atvirai smerkia, pajuokia, „loja“, apeliuoja į sąmoningumą.
       Kaip ir bet kuris kultūrai esmingas tekstas, daina pati iškelia savo vertingumo argumentus, ji aktualizuoja dainavimo momentą ir patį atlikėją bei klausytoją, pabrėždama atlikimo ir klausymo svarbą.
Krikščioniškojoje tradicijoje tokios šventųjų tekstų autoritetą stiprinančios frazės yra: „Girdėjote Dievo žodį“, „Amen“ („tiesa“), religiniuose skaitiniuose dažnai minima metafora „aukso žodžiai“20. Vėlyvoji lietuvių daina sureikšmina save kviesdama susitelkti, išklausyti, ištardama pačią atlikimo intenciją, pabrėždama dainų brangumą jas atliekančiajam: „Na, tai broliai ir sesutės, / Balsus suvienuokim / Ir sustoję vienu balsu / Visi sudainuokim“, LLD XVI 553; „Šlovę gražią, vargus Kražių / Verkdami giedokim, / Skausmus brolių nu maskolių / Graudžiai apraudokim“, LLD XVII 2; „Prašam, braliukai, sesutes mūsų, / Aš jums dainelių gražių paduosiu. / Dabar priminsiu šventų blaivystį, / Vierni krikščionys pradeja klysti“, LLD XVI 529.
       Turiniu ir forma pakitęs dainų žanras, plintantis ne vien sakytiniu būdu, bet ir per spaudą, išreiškiantis ne vien valstiečių, bet ir kitų socialinių sluoksnių idėjas bei interesus, atliko naują funkciją žmonių gyvenime. Jo paskirtis – ne lydėti šeimyninio gyvenimo apeigas ar kalendorinių metų ratu besisukančius darbus, bet išreikšti vidines bendruomenės patirtis ir nuostatas apie tuos dalykus, kurie patiriami kaip nauji ir aktualūs, nepaisant jų nemaginio, neritualinio ir nepragmatinio pobūdžio. Vėlyvosios dainos peržengia senojo folkloro funkcijas, nors yra atliekamos ir tradicinėse situacijose, šliejasi prie apeiginių tekstų.
Saloninė ar senoji folklorinė daina neskambėjo bažnyčioje, nesujungė skirtingų socialinių sluoksnių bendram žygiui, o amžiaus viduryje išpopuliarėjusi literatūrinė buvo atliekama bažnyčioje kaip tam tikrų socialinių politinių siekių manifestacija21. Tad antroje XIX a. pusėje naujos dainos atlieka naujas specifines ir itin svarbias visuomenei socialines funkcijas – telkimo, savitaigos, savivokos.
       Esminis bruožas, leidžiantis teigti, kad dainos pretenduoja į centrinio statuso tekstus, būtų jų akivaizdus normatyvumas ir vertybinis idėjinis angažuotumas. Vėlyvosiose dainose norminimo sfera išsiplėtusi nuo šeimos santykių etikos iki socialinių problemų, pilietinės pozicijos ir krikščioniškųjų verčių aktualizavimo. Vėlyvosios dainos – atviriausiai, tiesmukai ir bene įvairiausiomis temomis moralizuojanti folkloro rūšis. Visai galima prielaida, kad jos šiuo metu užima epo, kuris luominėje visuomenėje reguliuoja socialinius santykius ir išreiškia didžiausias vertybes, vietą. Epas yra genetiškai susijęs su daina, iš jos išaugęs: paprastai nacionalinis epas sudaromas iš istorinių giesmių.
Kaip pažymi Donatas Sauka, ir senojoje lietuvių tradicinėje kultūroje epą atstoja epinė sutartinė bei karinė daina22.
       Dainų vertė pačioje kultūroje per šimtmetį labai pakinta. Iki XIX a. liaudies daina tėra žemąjį sluoksnį reprezentuojantis žanras, tiriamuoju laikotarpiu jos tampa nebe atskiro visuomenės sluoksnio, bet visos tautos dvasios išraiška, o XX a. pradžioje jau ima diferencijuotis kultūrinės reikšmės požiūriu: atsiranda autorinės tautinės giesmės, autorinės patriotinės dainos, pagal estetinį laiko skonį aranžuota liaudies daina chorams. Šalia gyvuoja autentiška ir itin marga folklorinė tradicija su meniniu požiūriu menkesnėmis humoristinėmis, moralizuojančiomis dainomis, romansais, baladėmis. Pirmosios trys rūšys atitinka aukštojo stiliaus reikalavimus ir išreiškia visuomenės vertybes bei idealus, kitos daugiau privačios, išlaikančios regioninį savitumą. Pirmąsias iš dalies galime vadinti masinėmis, antrąsias – tradicinėmis, nes jos, nepaisant skirtingo amžiaus ir kilmės, yra natūraliai pritapusios tradicinėje kultūroje ir atspindi kintančią bendruomeninę savimonę. Masinės dainos, plisdamos per chorus, raštu, jau folkloriškai ne adaptuojamos. Visuomenėje jos iš dalies atliks normatyvinio, ideologinio diskurso vaidmenį. Liaudiškosios taps periferiniu reiškiniu.
       Taip pat svarbu konstatuoti, jog XIX a. pab.–XX a. pr. skirtingi visuomenės sluoksniai ir netgi regionai savitai vertina dainą. Inteligentijai iš lietuviškų tekstų gražiausios ir vertingiausios senosios lyrinės dainos.
Kaimo šviesuomenę žavi naujoviškos – moralizuojančios, agitacinės dainos, ir ne visuomet meniniu požiūriu vertinga, bet būtinai idėjiškai angažuota, poetų visuomenininkų kūryba. Mokėti naujoviškų dainų yra tam tikras pranašumo, kultūringumo, išprusimo požymis23. Tokia pažiūra labiausiai plinta raštingesniuose regionuose.
       Taigi apžvelgus dainų vertinimą oficialioje kultūroje, galima laikyti, kad jos tampa lietuvių kultūrą ir apskritai epochos dvasią reprezentuojančia poezijos rūšimi. Tuo pat metu, kaip ir visa draudžiama, cenzūruojama, slaptai gabenama literatūra, ji yra ir neoficiali. Vertinant iš galios struktūrų pozicijų – sulenkėjusio elito pirmoje amžiaus pusėje ir carinės valdžios antrojoje – ideologinės normatyvinės dainos atstovauja subkultūrai, oponuoja oficialiai kultūrai, jos yra tam tikras marginalinis reiškinys. Kita vertus, dainų adoravimo atvejai rodo, kad jos į vieną kultūrinę tradiciją sujungia kelias socialines grupes – sodiečius, lietuviškai kalbantį vidurinį socialinį sluoksnį, pasauliečius švietėjus ir demokratiškai nusiteikusius bažnyčios atstovus. Jiems visiems dainos žanras yra vertybių, normų ir ideologijos perteikimo instrumentas ir kartu savas žanras.
       Kodėl kaip tik dainų sociokultūrinė vertė taip išauga?
       Daina iš visų tradicinių žanrų pati atviriausia. Šiuo laiku ji įtraukia savin kitus tradicinius folklorinius ir literatūrinius žanrus, kasdienę kalbą: eiliuojamos ir dainuojamos legendos, anekdotiniai sensaciniai nutikimai, pavieniuose posmuose daugėja aforizmų. Dainos labai lengvai perima pasaulietinės poezijos bruožus: detalų aplinkos, buities, socialinių scenų vaizdavimą, tokias retorines poetines ypatybes kaip išvardijimas, moralizavimas, detalizuotas aprašymas. Modernėdama daina išreikia pačios tradicinės kultūros refleksiją: atsiranda dainų apie vestuves, apie žmonių santykius, apie luomus, apie kitataučius, apie gamtą.
       Intensyvi dainos raida ir gebėjimas įtraukti, adaptuoti įvairius žanrus, suteikia jai galimybę rasti aiškius, suprantamus raiškos būdus svarbiausioms idėjoms teigti ir populiarinti. Kaip tik todėl jos tampa religinio, patriotinio bei pilietinio sąmoningumo išraiška. Puikus įrodymas – keli šimtai moralinio turinio dainų su doros ir blaivybės šūkiais. Taip daina siekia atlikti esminę centrinio kultūros teksto funkciją – teigti normas ir vertybes.
      
Folkloro tekstai, kaip ir literatūriniai, perteikia kultūros simbolinius kodus, organizuojančius socialinį elgesį. Apie tai rašęs Vytautas Kavolis simbolinių struktūrų veikimą įžvelgia tiek elitinės literatūros, tiek ir tradicinio folkloro tekstuose, bet pasigenda šių galios elementų masinėje kultūroje24. XIX a. dainos iš kitų žanrų išsiskiria tuo, kad turi populiarią, visiems žinomą simboliką (rūtos, vainiko, darželio), kuri vėlyvosiose dainose ne nunyksta, o yra tiesiog naujai įprasminama: „Žalios rūtelės nuog Dievo priliktos, / Del jaunų panelių cnatos padidintos. / Žalios rūtelės po langais pasėtos, / Ale nieks nežino, iš kur prasidėjo. / Iš prakaito Jėzaus ta žolelė dygo, / Ji nebijo žiemos, nė šaltelio didžio“25.
       Nors folkloro simbolinė kalba yra kur kas arčiau ritualo, ji lydi apeigą, o literatūros simboliniai kodai labiau susiję su konkretaus žanro ar literatūrinės srovės tradicija, vėlyvosiose dainose interpretuojant simbolius tampa įmanoma folklorinių ir literatūrinių prasmių sintezė. Tie patys simboliniai kodai liudija, kad daina bent iš dalies išsaugo tradicinę pasaulėjautą ir tuo pat metu modernėja įtraukdama naujas literatūrines idėjas bei formas.
       Be abejo, meninės raiškos tradiciškumas taip pat padėjo naujoms dainoms įsitvirtinti. Dainos forma tarytum reikalauja dėstomos minties paprastumo ir aiškumo, tad jos tapo tarytum tinkama kalbėjimosi forma. Be to, XIX a. daugumai lietuvių visuomenės, matyt, svarbu, kad kultūriškai aktualus tekstas būtų ištariamas, kad gyvuotų kaip vieša socialinė akcija, o ne liktų kažkur užrašytas ar saugomas atmintyje.
Iki pat XX a. „lietuviškas eilėraštis gyvena žmonėse tik dainuojamas, poetinio žodžio savarankiška estetinė prasmė formuojasi labai palengva“26. Apskritai dainos poetinė forma XIX a. yra tarsi vienintelis civilizuotas būdas kitiems folkloriniams žanrams, refleksijoms bei periodikos temoms būti literatūros tradicijoje, pretenduoti į oficialios kultūros reiškinius. Kajetonas Aleknavičius į dainos formą įspraudžia anekdotą ir pajuokia žmonių ydas, tamsumą, A. Baranauskas dainos intonacijomis perteikia atsiminimus ir kelionių įspūdžius, Kostas Stiklelis publikuoja labai populiarias dainas apie blaivybę ir dorą, Vincas Kudirka kuria moralines ir tautines giesmes, laikydamas jas tinkamiausiu patriotinės agitacijos būdu, eiliuotas pasakas pradeda kurti Laurynas Ivinskis. Taigi anuo metu dainos žanras buvo gerai įvaldytas. Kaip pažymi Viktorija Daujotytė, „XIX a. pabaigos poezijoje labiausiai ištobulinta ir prieinama buvo liaudies dainos stilistika“27.
       Dainos idėjoms skleisti anuomet tiko ir dar dėl poros priežasčių. Pirmiausia, eiliuota forma ypač svarbi tada, kai reikia į bendruomenės kolektyvinę atmintį įrašyti tekstą be siužeto, intrigos, įvykio, kai reikia perteikti nors kiek abstraktesnę, naują mintį. Šią buvo tiesiog lengviau įsiminti, jei ji buvo stabilios poetinės išraiškos, suvaržyta melodijos. Be to, nauji, dažnai idėjiškai angažuoti ir moralizuojantys tekstai būtų sunkiai pritapę, jeigu nebūtų buvę, kaip juos atlikti. Juk artimųjų aplinkoje reikėjo mokėti paraginti, mokyti, agituoti neįžeidžiant ir kartu paprastai ir aiškiai. Pamokslautoją nuo audringos reakcijos galėjo išgelbėti tik linksmas tonas, pašmaikštavimas. Daina tam ypač tiko. Ji – tarsi šiaip sau tekstas, melodija ar pasierzinimas, dainuojamas tikintis tokio pat šmaikštaus muzikinio atsako.
       Atskirai minėtini sociokultūriniai veiksniai, lėmę dainų iškilimą lietuvių visuomenėje. Viena svarbiausių priežasčių – tradicinės kultūros gyvybingumas. Per visą šimtmetį, net ir yrant tradiciniams kaimams, išlieka poreikis kaimo bendravimo formoms, o palaipsniui užmirštamą senąjį folkloro repertuarą keičia naujesnis. Tradicinė kultūra kaip niekad atvira naujovėms, bet dar vis pakankamai stipri ir gyvybinga, kad išorines įtakas adaptuotų pagal savus dėsnius.
      
Iš dalies dainų adoravimo laikysena oficialioje kultūroje lengvai pasklisti galėjo ir dėl to, kad tradicinėse bendruomenėse dainavimas buvo gerbiama kūrybos ir saviraiškos forma. Geri dainininkai čia vertinami ir mėgstami, lygiai kaip ir raštingi sodiečiai, pats dainavimas – prestižinė laikysena28.
       Be to, XIX a. lietuvių visuomenė dar buvo labai agrarinė ir mažaraštė. Socialinis susiskaidymas tarp pačių valstiečių ir savaiminis suartėjimas su aukštesniu sluoksniu teikė galimybių naujoms – poniškoms, bajoriškoms – vertėms ateiti į tradicinę kultūrą. Naujai besiformuojančiai šviesuomenei agrarinė kultūra, lietuvių kalba ir folkloras buvo savi, žinomi. Jų kūryba radosi iš folkloro, aukštosios ir populiariosios literatūros sintezės. Besiformuojanti inteligentija ir jų tekstų adresatas taip pat gerai žinojo folkloro, kaip tam tikros normatyvinės sistemos, simbolinius kodus. Todėl folklorinis žanras buvo patogi vertybinio, idėjinio komunikavimo priemonė. Siekiant, kad naujas žodis veiktų tradicinės kultūros atstovą, geriausia naudoti tradicinį raiškos būdą, jį minimaliai pakeičiant. Švietėjiškai nusiteikę kaimo bendruomenės autoritetai – kunigai, daraktoriai – tai gerai suvokė ir šią galimybę išnaudojo.
       Folkloro laikymąsi oficialios kultūros lygmenyje stiprino ir carinė priespauda. Dėl spaudos draudimo ir cenzūros pasunkėjo spaudos leidimo bei platinimo sąlygos. Nesant galimybių atvirai kurti ir publikuoti nacionalinę literatūrą, didesnės intelektualų pastangos buvo skirtos tradicinės kultūros studijoms, rinkimui ir tiesioginiam švietėjiškam santykiui su paprastais žmonėmis. Sakytiniam ir ypač dainuojamam žodžiui plisti buvo lengviau nei spausdintam. Mažai apsišvietusiai lietuviakalbei visuomenei žodiniai tekstai – neretai vienintelė žinoma naujų idėjų ir socialinių bei politinių siekių išraiškos forma.
       Daug lėmė ir elitinės literatūros nebuvimas. XIX a. lietuvių literatūrinė kalba dar nesusiformavusi. Dar beveik nėra lietuvių poetinės tradicijos refleksijos.
A. Sprindis rašo: „Jei 1863 metais randame porą nors ir menkų kritinio pobūdžio įvadinių straipsnelių, liečiančių grožinę literatūrą, tai po spaudos uždraudimo per dvidešimties metų laikotarpį <…> nežinome nė vieno <…>, kuriame būtų liečiami literatūros klausimai ir kuriuos galėtume priskirti prie lietuvių literatūros kritikos“29. Tai leido ilgiau gyvuoti neoriginaliam, šabloniškam stiliui spaudoje ir viešajame poetiniame diskurse.
       Antroje XIX a. pusėje, kai nustatomas didžiausias naujo literatūrinio folkloro išplitimas ir ryškus idėjinis bei stilistinis atsinaujinimas, oficiali carinės valdžios kultūros politika nulemia, kad žemuosiuose sluoksniuose įsivyrauja tam tikras kultūrinis sąstingis: sumažėja vidurinių mokyklų ir siekiančiųjų aukštesnio mokslo, menkiau tesidomima literatūra.
Uždarius universitetą, nunyko ir taip negausios poetų gretos, rečiau sukuriama geros poezijos30. Anot amžininkų, žemaičių ūkininkų sodybose tuo metu retos naujos knygos, nors galima rasti visas bibliotekėles, užsilikusias nuo baudžiavos laikų31. Taigi tautinio atbudimo laikotarpiu originaliosios nacionalinės poezijos srovė buvo per silpna, kad galėtų viena telkti, organizuoti besiformuojančią tautinę bendruomenę.
       Dainų sociokultūrinei funkcijai iškilti itin svarbi buvo ir ta aplinkybė, kad lietuviai XIX a. nesukūrė tautinio epo, o Józefo Ignaco Kraszewskio „Anafielas“, kuriam buvo linkstama suteikti šį centrinio kultūros teksto statusą, išverčiamas tik amžiaus pabaigoje. Lietuviai neturėjo ir senųjų epinių dainų, išreiškiančių istorinę ir pilietinę savimonę, herojinę individo ar bendruomenės laikyseną. Brandžiausia literatūrinė poezija, kaip ir tradicinė daina, panirusi į gamtos refleksiją (A. Baranausko „Anykščių šilelis“, anoniminės poemėlės apie metų laikus), tačiau ilgai nėra teksto, sujungiančio istorinę, tautinę, pilietinę, religinę savimonę ir tautinio herojaus paveikslą.
       Dainose vis dažniau stengiamasi teigti vertybes, normas ir dėl to, kad antroje XIX a. pusėje inteligentijos kuriama poezija liaudžiai yra pabrėžtinai programiška, ideologiška.
Poetinė savimonė buvo būtina sąlyga lietuviškos visuomenės kultūrinei savimonei formuotis, „būtent poezija tapo programiškiausia aušrininkų kolektyvinio idealizmo išraiška“32. Be to, aušrininkai, paveikti švietėjiškų ir pozityvistinių idėjų, pradėjo reikalauti iš poezijos socialinio vertingumo33. Tokia nuostata poezijos atžvilgiu, be abejo, prisidėjo ir prie literatūrinių normatyvinių dainų toleravimo, kurios meniniu požiūriu neprilygo kitiems poetiniams žanrams. Antra vertus, per visą šimtmetį kur kas daugiau verčiama didaktinės prozos veikalų, o amžiaus pabaigoje jau pozityvistiškai nusiteikę veikėjai linksta prie nuomonės, kad eilės yra kur kas menkesnė kūryba nei proza, kuri „parodo tikrą teisybę“34. Dainoje taip pat bandoma atspindėti „teisybę“: pasakojami istoriniai įvykiai, įdomūs socialiniu požiūriu nutikimai, anekdotinės situacijos. Braunasi „realistinis“ stilius: nevengiama vaizduoti konkretybių, detalizuoti, vartoti prozaizmų. Tai tarsi vėlyvųjų dainų ir kartu populiariosios eiliuotos literatūrinės kūrybos poetinė norma.
       Naujoviškoms dainoms pritapti kaime buvo palanku dėl pačios tradicinės kultūros normatyvinio pobūdžio. Nors stilistiškai vėlyvosios didaktinio turinio dainos gan stipriai skyrėsi nuo senųjų, pati jų normatyvinė intencija vargu ar galėjo šokiruoti kaimo žmogų. Pamokymų daug įvairiose šeimos švenčių formulėse – sveikinimuose, palinkėjimuose, oracijose.
       Taigi apibendrinant būtų galima sakyti, kad tradicinėje kultūroje dainos statusas susiklostęs kitaip nei vėlesnėje industrinėje visuomenėje. Centriniai senojoje kaimo erdvėje buvo apeiginiai tekstai, periferinio statuso – maginę galią praradę, nefunkciniai žanrai ar tiesiog kūriniai, mažiau aktualūs bendruomenei, žinomi ir vartojami tik dalies žmonių. Vidurinio statuso tekstų čia beveik negalima išskirti. XIX a. pabaigoje ši situacija keitėsi. Svarbiausi tradicinės kultūros tekstai kurti už bendruomenės ribų, tačiau kartu buvo tos bendruomenės nuolat adaptuojami, įtraukiami į populiarųjį repertuarą. Dainoms čia teko išskirtinė vieta.
       Apie tam tikrą dainos statuso kaitą galima kalbėti jau tada, kai dar negalime konstatuoti, kad lietuvių visuomenė jau tapo moderni, kad joje yra gana aiškiai atsiskyrę elitiniai ir masiniai žanrai. Šiuo metu dainos funkcijos plėtėsi ir ji tapo nebe vien tradiciniu bendruomeniniu, bet ir visuomeniniu žanru. XIX a. pabaigoje stipriai kintanti populiariųjų dainų tradicija anaiptol neprarado visuomenę stabilizuojančio, telkiančio vaidmens. Pastarasis tik stiprėjo. Populiariojo repertuaro specifika atskleidžia, kad visuomenėje būta intensyvaus mąstymo socialinėmis temomis ir kad poetinė forma buvo aktyviai pasitelkiama viešosioms aktualijoms reflektuoti – ne tik spaudoje, bet ir kasdieniame gyvenime.

       20 M a s k u l i ū n i e n ė  D .  XIX a. lietuvių didaktinė proza: Daktaro disertacija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1999. – P. 4.
       21 D a u j o t y t ė  V .  Literatūros filosofija. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001. – P. 134.
       22 S a u k a  D .  Tautosakos savitumas ir vertė. – Vilnius: Vaga, 1970. – P. 42.
       23 Ž i t k u s  K .  Profesorius Niemis' Vabalninke // Tautosakos darbai. – 1935. – T. 1. – P. 56–63.
       24 K a v o l i s  V .  Civilizacijų analizė. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – P. 123–124.
       25 K r a g a s  P .  Rūtelė mūsų dainose. – Kaunas, 1912. – P. 27.
       26 D a u j o t y t ė  V .  Tautos žodžio lemtys. XIX amžius. – Vilnius: Vaga, 1989. – P. 191.
       27 Ten pat. – P. 234.
       28 S t u n d ž i e n ė  B .  Merkinės dainų istorija: Vizija ir tikrovė // Tautosakos darbai. – XIX (XXVI). – 2003. – P. 21.
       29 S p r i n d i s  A .  Lietuvių literatūrinė kritika 1861–1905 metais. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – P. 70.
       30 Lietuvių literatūros istoriografijos chrestomatija // Parengė L. Gineitis. – Vilnius: Vaga, 1988. – P. 339.
       31 Ten pat. – P. 344.
       32 J o n a i t i s  M .  Poeto ir visuomenės santykis XIX a. pabaigos–XX a. pradžios lietuvių kultūroje: Daktaro disertacija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1992. – P. 56.
       33 Ten pat. – P. 53.
       34 Ten pat. – P. 70.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 56 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 39 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 113 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1