Praėjusį savaitgalį Šiauliuose prasidėjo jau aštuntasis literatūrinis „Žiemkelis“. 2003 metais šį literatūros festivalį sumanė ir iki šiol rengia Šiaulių mokytojų namų galerija „Laiptai“, kurios pagrindinė veiklos kryptis yra dailė, bet kurioje vietos visuomet rasdavosi ir kitiems menams. Literatūrinis „Žiemkelis“ paprastai prasideda sausio mėnesį ir iki pat kovo rengiami Lietuvos leidyklų ir žinomų rašytojų naujų kūrinių pristatymai, poezijos ir muzikos vakarai, kūrybinės dirbtuvės jaunimui, poezijos ir muzikos puotos. „Žiemkelio“ programa kasmet pasiūlo per dešimtį įvairaus pobūdžio renginių.
Šiandien, tapęs jau tradiciniu renginiu ir subūręs platų autorių ir lankytojų būrį, „Žiemkelis“ yra žinomas ne tik Šiaulių mieste, bet ir Šiaurės Lietuvoje. Įvertinus „Žiemkelio“ užmojus ir ankstesnių metų įdirbį, neperdedant galima teigti, kad po „Poezijos pavasario“ ir „Poetinio Druskininkų rudens“ tai yra trečiasis literatūros festivalis šalyje. Tiesa, jo garsą „pritildo“ pora šimtų kilometrų, Šiaulius skiriančių nuo sostinės ir periferijos žmonėms būdingas santūrumas, gal – nemokėjimas apie savo nuopelnus garsiai ištrimituoti visai šaliai. Nepaisant to, „Žiemkelis“ gyvas šiandien ir ketina gyvuoti ateityje.
Paklausta, kaip ir kodėl prieš aštuonerius metus ėmėsi „Žiemkelio“, „Laiptų“ galerijos direktorė Janina Ališauskienė atsako: „Tikslas buvo aiškus – užpildyti, užimti tuščią literatūros renginių nišą Šiauliuose ir regione, aktyvinti Šiaurės Lietuvos (Pasvalio, Pakruojo, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Šiaulių) kūrėjus ir didinti literatūros mėgėjų būrį.“ Vienas iš kertinių „Literatūrinio žiemkelio“ koncepcijos principų, galiojęs nuo pirmųjų dienų iki šiandien – parodyti dėmesį savo krašto, savo regiono kūrėjams, priminti primirštus vardus, atkreipti dėmesį į regiono literatūros paveldą. Šalia saviškių, „Žiemkelyje“ kasmet sužiba ir pirmojo ryškumo žvaigždės iš šalies literatūrinės padangės.
Kiekvienais metais rengėjų pastangomis „Žiemkelis“ įgyja išskirtinių bruožų – pasirenkama dominuojanti tema, literatūros žanras, raiškos būdas etc. Pavyzdžiui, prieš porą metų „Žiemkelyje“ karaliavo eseistika ir jos atstovai, 2008-aisiais – pristatyta dvasininkų kūrybinė mintis – poezija, proza, esė – netikėta, mažai žinoma ir intriguojanti lietuviškos literatūros dalis.
Šiemetinį festivalį galima apibūdinti kaip poetinį „Žiemkelį“. Jame bus pristatyti autoriai, gimę po 1950 metų. „Žiemkelio“ svečiai – Antanas A. Jonynas, Edmondas Kelmickas, Gintaras Patackas, Šiaulių kraštui atstovaus Vytautas Kirkutis, Petras Balčiūnas, Birutė Vaičiulevičienė, Kazimiera Vilma Lideikienė ir kt. Tai poetų karta, kurti ir publikuoti savo kūrybą pradėjusi dar sovietmečiu, išgyvenusi ne tik amžių, bet ir santvarkų kaitą, kūrybos brandos siekusi laisvos šalies sąlygomis, sugėrusi į save gausias politinių, socialinių, moralinių virsmų peripetijas, kurios negalėjo nepaveikti jų kūrybos. Tačiau politinės realijos, estetinės nuostatos ir egzistencinės pozicijos kiekvieno iš jų kūryboje atsiskleidžia, yra išsakomos savitai, originaliai ir subtiliai. Vis dėlto yra, kas šiuos autorius vienija ir kuria atpažįstamą šios kartos veidą. Tai pagarbus požiūris į kūrybą, pavydėtinai stiprus ir grynas gimtosios kalbos jausmas, ironiška, postmoderni laikysena, besiremianti ir vietine literatūros tradicija ir šiuolaikinės Europos poezijos tendencijomis. Mažų mažiausiai tai reiškia, kad „Žiemkelio“ lankytojų šiemet laukia įsimintini pasimatymai su gera poezija.
Dar vienas išskirtinis aštuntojo „Žiemkelio“ bruožas – numatoma daugiau veiksmo, atraktyvumo, kuris atrasti poeziją, prisiliesti prie jos kasdienybės tėkmėje padėtų eiliniam šiauliečiui. Vienas iš tokių akcentų – vasario 16-ąją profesionalių Šiaulių dramos teatro aktorių miesto maršrutiniuose autobusuose skaitomos eilės.
Šiųmetiniame „Žiemkelyje“ nesyk bus atkreiptas dėmesys į Jono Krikščiūno-Jovaro, draudžiamosios spaudos platintojo ir tiesiog liaudies poeto, kurio daugelis eilėraščių tapo liaudies dainomis, kūrybą. Tokiu būdu „Žiemkelio“ organizatoriai ir dalyviai primins aktualią ir neatidėliotiną Šiaulių kultūros paveldo problemą – būtinybę išsaugoti Jovaro namą – muziejų ir užtikrinti visavertę jo veiklą. Numatomas bendradarbiavimas su leidykla „Versus aureus“ – festivalio metu bus pristatyti įdomiausi poetiniai debiutai.
Sausio 30 dieną „Laiptų“ galerijoje įvykęs pirmasis „Žiemkelio“ renginys festivalio kartelę pakėlė gana aukštai. Tai buvo pagal poetės Juditos Vaičiūnaitės pjesę „Dialogai su Emilija“ parengtas muzikos ir poezijos spektaklis, kuriame Istorikas (Saulius Balandis) ir lietuviškoji Žana d‘Ark – Emilija Pliaterytė (Viktorija Kuodytė) kalbėjosi apie Tėvynę, meilę, išlikimą, tautos dvasią, laisvę, sąžinę ir kitas amžinąsias vertybes, realiame gyvenime šiandien patiriančias nelengvus išbandymus. Tekstus „sustiprino“, vakaro nuotaiką kūrė smuikininkų Dariaus Dikšaičio ir Aido Strimaičio bei pianistės Eglės Strimaitienės atliekami J. Nabažo, Bela Bartoko, Sergejaus Prokofjevo, Sergejaus Rachmaninovo bei Federiko Šopeno kūriniai.
Pilna žiūrovų galerijos salė „Žiemkeliui“ linkėjo sėkmės. Kitas susitikimas su poezija „Žiemkelyje“ įvyks vasario 11 dieną.