B (Babickas, Balbierius, Baliukonė...)

Straipsnių lentelė
Pavadinimas
Jonas Radžvilas. Duonos kasdieninės poetas (1934)
Vytautas Kubilius. Laisvės idėja Kazio Borutos kūryboje (1985)
Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. „Kryžių Lietuva“ (1985)
Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba. Nelemtas būdas ir nerami širdis (1985)
Viktorija Šeina. Ankstyvoji Kazio Borutos poezija: minorinis ir mažorinis urbanizmo variantai (2005)
Antanas Gustaitis. Kaimynas prie Dovinės upės. Kazį Borutą prisimenant (1981)
Vygantas Šiukščius. Kazio Borutos lyrinis herojus (2005)
Nerijus Brazauskas. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ kaip avangardistinio romano bandymas (2005)
Loreta Jakonytė. Poeto vaizdinys Kazio Borutos lyrikoje (2005)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Binkis (1982)
Vytautas Kubilius. Avangardinės lyrikos kryžkelėse: Kazys Boruta (1982)
Vytautas Kubilius. Kazys Binkis lietuvių poezijos kryžkelėse (1986)
Elena Darbutaitė. Vaizduotė ir temperamentas: žaidybos elementai Kazio Binkio poezijoje (2003)
Vincas Natkevičius. Idėjos Jurgio Baltrušaičio poezijoje (1978)
Elina Naujokaitienė. Nauja modernizmo dvasia: Jurgio Baltrušaičio „Lelija ir pjautuvas“ (2003)
Gediminas Mikelaitis. Jurgio Baltrušaičio kūrybos vertybių vertikalė (2004)
Juozas Brazaitis. Baltrušaičio kūrybinis palikimas (1948)
Bronius Vaškelis. Jurgio Baltrušaičio kolizijos kelyje į lietuvių literatūrą (1973)
Balys Sruoga. Baltrušaičio vainikas (1941)
Rimvydas Šilbajoris. Rūstybės šviesa Kazio Borutos poezijoje (1992)
Adolfas Juršėnas. Keturvėjininkų maestro (Kazys Binkis, 1999)
Lietuvių egzodo literatūra 1945–1990: Kazimieras Barėnas (1992)
Rimvydas Šilbajoris. Albino Bernoto „Vėžės”: darbo kulto ir gamtos meilės poezija (1992)
Jonas Papartis. Kazimiero Barėno „Kilogramas cukraus“ (1978)
Titas Alga. Spalvingas lietuvės moters portretas (Kazimieras Barėnas. Dvidešimt viena Veronika, 1971)
Mykolas Sluckis. Neužsisklendęs nostalgijoj (Kazimieras Barėnas. Apsakymų rinktinė, 2004)
In memoriam. Atsisveikiname su kasdienybės poetu. Kazimieras Barėnas (2006)
Vytautas Kubilius. Egzodo literatūra. Kazimieras Barėnas (1996)
Marius Burokas. Apie vaikščiojimą siaubo pakraščiais (interviu, 2011)
Mano Tėvynė – prie jo širdies. Gabrielos Eleonoros Mol-Basanavičienės dienoraštis ir laiškai
Neblėstantis apetitas gyventi (Algimanto Baltakio monologas, 2010)
Dalia Striogaitė. Apytikriai apie Borutą (2009)
Ona Ališytė-Šulaitienė. Lietuviška spauda pokario Anglijoje (Kazimieras Barėnas, 2009)
Poetas ir vertėjas V.Braziūnas: „Nemirtingumas ant kūrybos altoriaus – čia ne apie mane“ (2009)
Gediminas Pilaitis. Poetės parengtame albume - laiškai, padėję grumtis su klastinga liga (Dalia Bielskytė. Laiškai (iš) gyvenimo, 2009)
Darius Pocevičius. „Aktingos“ literatūros šauklys (Kazys Boruta. Kryžių Lietuva, 1927)
Neringa Abrutytė. Estafetės lazdelė ar beisbolo lazda (Gintaras Bleizgys. „Estafetė“, 2009)
Eleną Nijolę Bukelienę prisiminus. Dvasinis motiniškumas gyvenime ir kūryboje (2009)
Darius Pocevičius. Religijos pakaitalas, dvasinės ramybės pamušalas (Genovaitė Bončkutė-Petronienė. „Įdomioji psichoterapija mokytojams ir tėvams“, 2008)
Vytautas Kavolis. Apie atsakomybės nuodėmes (Živilė Bilaišytė, 1994)
Nacionalinė vertybė – poetas A. Baltakis (2008)
Algimantas Baltakis: Tikras kūryboje ir gyvenime (2008)
Dalia Jazukevičiūtė. Labiausiai dainuojamas poetas (Algimantas Baltakis, 2006)
Sargis Atsargiai. Saulėtryda (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Eugenija Vaitkevičiūtė. Poetiško laiko vardu (Algimantas Baltakis. Žvirblių žiemavietė, 2005)
Išpažintis – užrašytas eilėraštis. Algimantas Baltakis apie vaikystę ir save pasakoja Elonai Varnauskienei (2003)
Mirga Girniuvienė. Algimanto Baltakio „Akimirkos“ (1970)
Regimantas Tamošaitis. Gintaro Beresnevičiaus „Žmogiškoji komedija“, arba Pragaro projektas (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Laura Auksutytė. Šiuolaikiniai literatūriniai žaidimai ir mistifikacijos. Gintaro Beresnevičiaus atvejis (2008)
Edvardas Čiuldė. Gintaras Beresnevičius: gyvenimo normos ir kūrybos formos (2007)
Aleksandra Fomina. Kosminė ramybė (Gintaras Beresnevičius. Ne apie tai mano dūzgelė, 2007)
Gitana Gugevičiūtė. Pragariškos būties logika (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Violeta Šoblinskaitė Aleksa. „Nevalgyk lavonėlių, Lolita!“ (Gintaras Beresnevičius. Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai, 2007)
Kęstutis Navakas. Vilkų saulutei nusileidus (2006)
Gintaras Beresnevičius: „Reikia pereiti į Dievų lygmenį“ (interviu, 2005)
Jurga Ivanauskaitė. Trolis Mumis ir mirtis (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Giedrė Kazlauskaitė. Prajovaruzija, arba Seksas ir miestas (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Livija Mačaitytė. Medūzos prisikėlimas, arba apie apokalipses ir kalipses (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Dainius Sobeckis. Dievadirbys G. Beresnevičius. Instrukcija Dievui pasidaryti (Gintaras Beresnevičius. Paruzija, 2005)
Renata Šerelytė. Lietuviai pasauliniame kontekste (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Gediminas Kajėnas. Žaidimai aplenkiant dvarą (Gintaras Beresnevičius. Pabėgęs dvaras, 2005)
Ignas Narbutas. Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis (Gintaras Beresnevičius. „Eglė žalčių karalienė“ ir lietuvių teogoninis mitas, 2003)
Vytautas Girdzijauskas. Kalėdinė Gintaro Beresnevičiaus pasaka arba lietuviškojo imperializmo metmenys (2003)
Nuo Palemono iki Europos sąjungos mitologijos. Gintarą Beresnevičių kalbina Alvydas Valenta (2003)
Elena Baliutytė. Alternatyva pabodusiai erlickiškai savijautai (Gintaras Beresnevičius. Vilkų saulutė, 2002)
Liudas Giraitis. Barbaras prieš G. Beresnevičių (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Evelina Bondar. Apie Lietuvą – kitaip (Gintaras Beresnevičius. Ant laiko ašmenų, 2002)
Jonas Vaiškūnas. Senojo tikėjimo vingiais (Gintaras Beresnevičius. Baltų religinės reformos, 1995)
Jonas Vaiškūnas. Dausų beieškant (Gintaras Beresnevičius. Dausos, 1990)
Dalia Bielskytė: „Poezijos paskirtis – dirginti jausmus...“ (interviu, 2007)
Marijus Šidlauskas. Viksva, vilkinti raudonai (Dalia Bielskytė. Raudona, 2006)
Dalia Bielskytė: „Kai nebetelpu savyje – parašau eilėraštį“ (2007)
Birutė Ciplijauskaitė. Kazys Binkis ir 1920-tųjų metų poetinės tradicijos (1971)
Imelda Vedrickaitė. Iš Australijos ir iš Lenkijos... (Sigitas Birgelis. Lidija Šimkutė. Iš toli ir arti, 2003)
Marius Burokas. Poezija, siūbuojanti nuo Punsko iki jūros (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
Tikiu, kad lietuvių bendruomenė Lenkijoje išliks. Su poetu Sigitu Birgeliu kalbasi Benediktas Januševičius (2008)
Ričardas Šileika. „Hologramos“ pėdsakais (Sigitas Birgelis. Holograma, 2004)
„Man rūpėjo kiti vaidinimai, kitos gėlės, kiti paveikslai...“. Su poetu, vertėju Vytautu P. Blože kalbasi Eugenija Vaitkevičiūtė (2004)
Neringa Mikalauskienė. Kai laikas užmiega (Vytautas P. Bložė. Tu palikai mane užmigusį, 2008)
Vytautas P. Bložė. Esame tuo, kas priklauso (interviu, 2008)
Vytautas P. Bložė su poezija tyliai įveikia mirties dvelksmą (interviu, 2008)
Reda Baltinaitė. Pusantros valandos įžvalgų, improvizacijos, prisipažinimų (Vytauto P. Bložės skaitymai, 2007)
Neringa Mikalauskienė. Sidhartos rūbas „prasmių medžiotojui“ (Vytautas P. Bložė. Papildymai, 2006)
Poetas Vytautas P. Bložė: „Nereikia pataikauti vidutinybėms“ (interviu, 2005)
Rimantas Kmita: Tuštumos ornamentai (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Vitalija Pilipauskaitė. Istorinis laikas be jokios perspektyvos (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Marius Burokas. Polifoninė poetinė apysaka (Vytautas P. Bložė. Prieš išskrendant man ir tau, 2004)
Gediminas Kajėnas. Gyvasis genijus (Justinas-Juozapas Bočiarovas. Raštai, 2003)
Vitalija Pilipauskaitė. Nauji faktai „Baltaragio malūno“ byloje (2006)
Bronius Lazdynas. Tragiško likimo rašytojas. Kazio Borutos gimimo 100-osioms metinėms (2005)
Mykolas Sluckis. Mėnuo su Kaziu Boruta (2005)
Dalia Striogaitė. Ar susitikome su Kaziu Boruta? (Susitikimai su Kaziu Boruta, 2005)
Alvydas Surblys. Kazio Borutos „Namas Nr. 13“ (1928)
L. Miškinas. Kazys Boruta arba revoliucinis romantizmas (1953)
Alfredas Guščius. Apie Vladą Braziūną – universalų, daugiašakį kūrėją (2007)
Kazys Boruta: „Jūs, ne kas kitas, sumynėt po kojų asmens, spaudos, žodžio laisvę“ (Vytautas Kubilius. Kazio Borutos kūryba, 1980)
Kai uždainuoja Vladas Braziūnas... (2005)
Solečnikų zuikis. Rimą Buroką prisimena Tomas Čepaitis (2008)
1975-ieji: Apie rainas kojines, „Agdamo“ antologiją ir Yves’ą Saint Laurent’ą. Rimą Buroką prisimena Viljama Sudikienė ir Edmondas Kelmickas (2008)
Marius Burokas. Balta varna (Onė Baliukonė. Kopų karalienė, 2006)

Puslapis 1 iš 2